Valstybė

Postmoderni, putiniška tironija remiasi asmens demotyvacija ir neveiksnumu.

Jei kalbėjimąsi suprantame tik kaip racionalių veikėjų diskusiją, siekiant visada įmanomo konsensuso, tuomet šiandien tai nėra išeitis.

P. Dirgėla ragina galvoti apie egzistencinį laiką, kuris užtikrina, kad per trijų laikų virsmus valstybė išliktų savimi.

Individas valstybėje turi veikti panašiai kaip šeimoje – kartu teigdamas ir neigdamas save.

Lietuvos gyventojai vertina galimybę balsuoti, žodžio laisvę ir kitas politines teises.

Komunikacijai reikia pastangų ir atsakingo vartojimo, be kurio pasaulis gali virsti kreivų veidrodžių karalyste.

Nepriklausomybė nuo asmens, kuriam turi būti tarnaujama, sudaro vis didesnę riziką viešpatauti.

Tarptautinė teisė aiškiai pripažįsta, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi.