
Laiškai iš kaimo. Koks turtingas ir malonus nejauno baravyko kvapas
Baltagrybis, baltagalvis, rudkepuris, trakinis... Gražūs tikrinio baravyko vardai.
Baltagrybis, baltagalvis, rudkepuris, trakinis... Gražūs tikrinio baravyko vardai.
Aš sakau, kad irgi galėčiau pasidžiaugti, jei žinočiau, koks to drugio vardas. Taigi apolonas!
Vasarai jau gerokai įpusėjus siūlome penkis filmus, tikėdamiesi, kad rekomendacija palengvins „O ką žiūrėsime šįvakar?“ dilemą.
Ypatinga būdavo ir vakarų ramybė prie Cedroniškės miško, sėdint ant suolelio prie namo, laukiant lietaus ir klausantis tolimo griaustinio.
Staiga atėjo vasara. Nebuvo nebuvo, tik šast – pliusas aukštyn, vanduo sušilęs, pamario kopos okupuotos...
Rupūžė – nuostabiai ramiai tūnanti tylenė – visada kuo rimčiausiai spoksanti ir kas jai reikalinga stebinti.
Apsiaviau antropologo batus: stebėjau tą keistą šunų-šeimininkų pasaulį, kuriame pati buvau viena koja.
Išdžiuvo ir Meškos šikna, šalia Marcinkonių, bet miestiečius ji žavi savo spalvomis, garsais ir svaiginamai migdančiu gailių kvapu.