
Laiškai iš kaimo. Dar vienas šios vasaros atradimas – girinis siūlaūsis!
Ant lango stiklo aptikau tupintį nepaprastai grakštų žiogą. Iš karto supratau: tokį žiogų šeimos vabzdį regiu pirmą kartą.
Ant lango stiklo aptikau tupintį nepaprastai grakštų žiogą. Iš karto supratau: tokį žiogų šeimos vabzdį regiu pirmą kartą.
Greitai plinta ir tie nepageidaujami raukšlėtalapiai erškėčiai, ir labai žalios žiemės. Teks dar nemažai padirbėti.
To ošimo, kalbančio ir prakalbinančio ošimo mažėja… Netenkame dar vienos kalbos.
Kas galiausiai lemia jūsų gebėjimą pritraukti uodus?
Ne kasmet pečialinda peri du kartus. Paklausykim, kokia paprasta jos giesmė: cilp calp, cilp calp...
Varpo dūžiai, vaikų šūksniai, praskrendančio paukščio sparnų šlamesys, visa tai tavo, bus tavo, jei tik neskaičiuosi.
Baltagrybis, baltagalvis, rudkepuris, trakinis... Gražūs tikrinio baravyko vardai.
Aš sakau, kad irgi galėčiau pasidžiaugti, jei žinočiau, koks to drugio vardas. Taigi apolonas!
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!