
Atostogų šuo
Apsiaviau antropologo batus: stebėjau tą keistą šunų-šeimininkų pasaulį, kuriame pati buvau viena koja.
Apsiaviau antropologo batus: stebėjau tą keistą šunų-šeimininkų pasaulį, kuriame pati buvau viena koja.
Išdžiuvo ir Meškos šikna, šalia Marcinkonių, bet miestiečius ji žavi savo spalvomis, garsais ir svaiginamai migdančiu gailių kvapu.
Gražu: lyja labai ramiai, dangaus spalvos vis kinta ir vėl galiu pėdinti toliau.
Ar tikrai tuose seniausiuose ąžuolynuose jau niekada nebepamatysime didžiųjų elniavabalių? Svarbus klausimas ir mažiems, ir dideliems.
Visiems reikia laiko atgauti kūno ir dvasios jėgas.
Nepaisant Europoje siaučiančio karo, 1940 m. Lietuvoje ir toliau diskutuota apie ateities projektus.
Mes iš tikrųjų esame labai pavargę ir todėl tokie dirglūs, kad sąžinės neklausantiems politikams taip lengva mus sukurstyti.
Patiko jam puošnaus drugio admirolo skrydis, lėtai šliaužiantis didysis šliužas ir tie mažyliai geniukai, kurių niekaip nepamatysi.
Skaitykite ir ateityje skirdami kad ir nedidelę sumą mūsų darbui tęsti.