Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Skaitau šį dienraštį ir dažnai pagalvoju, kodėl jį skaitau. Atsakymas yra paprastas – „Bernardinai.lt“ saugo ribas.

Neįtikėtina, bet jauni žmonės bibliotekoje ieško Elenos Mezginaitės tekstų, juos dainuoja.

Nėra nieko, kas negalėtų būti poezija. Jei tik perskrostų energija – iš žvilgsnio, būsenos, kalbos.

Mąstymo sritis, pagal dabartines taktikas priskiriama humanitarams, pradėjo vystytis kartu su žmogumi kaip jo savimonės elementai.

Nedaug tetrūksta, kad ir eilėraščiai eitų iš eilės, kaip teka dienos ir valandos.

V. Daujotytė pirmą V. Mačerniui skirtos monografijos „Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių“ skyrių pradeda klausimu: kodėl Mačernis?

Nebuvo mokyklos, nebus ir negali būti, kad būtų atsiribojama nuo humanizmo kaip pamatinės ugdymo strategijos.