Viktorijos Daujotytės „Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių“

Įdėmiai skaitau profesorės Viktorijos Daujotytės knygas – vis ką nors pasižymiu, vis iš naujo atsiverčiu kai kuriuos puslapius.

Tai vienas reikšmingiausių man V. Daujotytės veikalų (turiu jų visą lentyną), labiausiai atspindintis pačią Viktoriją.

Klausimai tie patys, bandančių atsakyti mažiau ir mažiau. Mažiau kunigų ir filosofų, tų, į kuriuos kreipėsi ir jaunas V. Mačernis.

Kokios yra tos universalios programos konkrečios realizacijos, užtikrinusios V. Mačerniui lietuvių literatūros klasiko statusą?

Praėjus šimtmečiui, būtinajam klasiko slenksčiui, laikas tai, kas parašyta, ima keisti, transformuoti, formuoti naujas reikšmes.

V. Daujotytė pirmą V. Mačerniui skirtos monografijos „Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių“ skyrių pradeda klausimu: kodėl Mačernis?