Vilniaus žydai

Augo jis be senelių ir močiučių, be tų žmonių, kurie, kaip pats sako, duoda vaikams dvasinį išsilavinimą.

Pastatas Vilniaus senamiestyje, pažymėtas 6 numeriu Stašiūno g. (dabar Žemaitijos), nuo XX a. pradžios buvo vienas iš kultūros židinių.

Vilniuje atidarytas YIVO tapo didžiausiu pasaulyje jidiš mokslinių tyrimų centru, kuris tyrė ir rinko medžiagą apie Rytų Europos žydus.

Žydų tarybos – Judenrato – būstinėje, esančioje Rūdninkų gatvės 8-uoju numeriu pažymėtame pastate, tarpukariu virė gyvenimas.

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę.

Senamiestyje, jaukiame kiemelyje tarp vijoklių, prisiglaudė šviesaus atminimo R. Kvinto sukurta skulptūra L. Cohenui.

Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, stovi atminimo ženklas Cemachui Šabadui.

Kas tas berniukas Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, išraiškingai laikantis prie krūtinės spaudžiamą kaliošą?