Restauratorė G. Drėmaitė: „Pasižiūrėkite, kas pastatyta prie Bernardinų kapinių – namas prie namo, architektūra klaiki…“
„Ar sodini medžius, ar kuri architektūrą – būtinas profesionalumas. Svarbu jausti tą lietuvišką, Vilniaus saiką“, – sako Gražina Drėmaitė.
Vilniaus istorijas pasakojantys kitataučiai vilniečiai. Jakobas Feltmanas ir Regina Šabad Vainraich
Istorijų namuose pristatomoje naujoje parodoje apie Vilnių pasakojimai skamba čia įvairiais laikotarpiais gyvenusių vilniečių lūpomis.
Judaikos tyrimų centro vadovė L. Lempertienė: „Svajonė, kurią pasirinkčiau, – Gedimino kalno apsodinimas medžiais“
Pagrindinis dalykas – griežtais įstatymais apsaugočiau visą egzistuojančią miesto žalumą, nes kultūra – tai ne tik mūrai.
Architektas A. Gražulis: „Baisiausia, kad Vilnius praranda per amžius būdingą nuostabią gamtos ir gyvenamosios aplinkos dermę“
Senamiestyje vis dar kylantys aukštybiniai pastatai padarė akivaizdų neigiamą vizualinį poveikį kraštovaizdžiui.
Apie Vilniaus galią tapti namais praėjusių amžių vilniečių lūpomis
Nuo šių dienų iki pirmojo miesto paminėjimo 1323-iaisiais įvairaus spektro vilniečių istorijos atspindi savitą jų ryšį su miestu.
Dailės istorikė D. Vasiliūnienė: „Vis dar turėdami senamiestį, dideliu greičiu prarandame jo dvasią“
Norėtųsi, kad rastųsi daugiau politinės valios, savininkų, miestiečių atsakomybės ir nepopierinės meilės Vilniaus kultūriniam palikimui.
Architektūrologė J. Markevičienė: „Dabar labiau reikia Vilnių saugoti, nei apie jį filosofuoti“
Tos gatvelės, ta erdvė, perspektyvos – LDK sostinės liekanos, būtent šie elementai liudija senąjį LDK laikų Vilnių.
Neglamūrinio Vilniaus istorijos
„Vilniaus sekretai“ kviečia pažinti Vilnių ir siekia parodyti, kad gyvenimas verda ir ten, kur miestas mums (kol kas) nėra pažinus.