Vincas Mykolaitis Putinas

Vincas Mykolaitis-Putinas

Lietuvių literatūroje gausu iškilių asmenybių, kurių kūriniai nepraranda savo aktualumo ir yra skaitomi iki šiol. Daugelis nesuabejos, kad vienas žinomiausių lietuvių autorių – Vincas Mykolaitis Putinas, o jo romaną „Altorių šešėly“ jei ir nėra skaitęs, tai bent žino kone kiekvienas. Poetas, prozininkas, dramaturgas, istorikas ir teoretikas, literatūros kritikas, vertėjas, tapęs kunigu ir palikęs kunigystės kelią – įspūdingi ne tik šio autoriaus kūriniai, bet ir jo paties gyvenimo kelias, kuris neabejotinai paveikė ir kūrybą.

Daugiau

Vinco Mykolaičio Putino biografija

Rašytojas gimė 1893 m. gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje, buvo vyriausias sūnus. Sėkmingai baigęs mokslus Marijampolės gimnazijoje jis įstojo į Seinų kunigų seminariją, kurioje besimokydamas išspausdino pirmąjį savo eilėraštį „Šaltinyje“. Autorius prisidengė Putino slapyvardžiu, kuriuo kūrė ir vėliau, jo eilėraščiai buvo gausiai spausdinami to meto leidiniuose: „Aušroje“, „Šaltinyje“, „Draugijoje“.

Kunigo keliu V. M. Putinas suabejojo, tačiau seminariją vis dėlto baigė, nors kunigo darbo taip ir nedirbo, atsidavė tolesnėms studijoms, kurias pratęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Besimokant čia buvo išleistas pirmasis autoriaus lyrikos rinkinys „Raudoni žiedai“, o vėliau, gavęs studijų stipendiją, jaunasis autorius išvyko į Šveicariją studijuoti filosofijos.

Vėliau V. M. Putinas savo kelią ir toliau siejo su literatūra: dėstė Vilniaus universitete, įgijo profesoriaus vardą, dirbo ne vieno tuometinio žurnalo redaktoriumi, buvo išrinktas Lietuvos rašytojų draugijos pirmininku.

Nepaisant aktyvios profesinės veiklos, V. M. Putinas ir toliau kūrė, 1927 m. dienos šviesą išvydo garsusis jo simbolistinių eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, o 1933 m. – ir daugeliui gerai žinomas romanas „Altorių šešėly“. Netrukus po romano užbaigimo autorius pakeitė ir savo gyvenimą: oficialiai pasitraukė iš kunigystės ir vedė.

Vėliau dirbo su literatūra susijusį darbą ir toliau kūrė: okupacijos laikotarpiu parašė romaną „Sukilėliai“, kiek vėliau – vėl sugrįžo prie poezijos, vertėjavo.

Vidinė prieštara gyvenime ir kūryboje

Daugeliui iš mūsų dar mokykloje teko susipažinti ne tik su autoriaus biografija, bendrais kūrybos bruožais, tačiau ir su romanu „Altorių šešėly“. Visgi ne visi žino, kad kūrinio siužetas turi ne vieną autobiografinį aspektą. Poetas, prozininkas, dramaturgas V. Mykolaitis Putinas ir pats buvo itin įdomi asmenybė, gyvenime atsidūrusi ne vienoje kryžkelėje. Viena ryškiausių linijų – kunigystės kelias. To meto visuomenėje buvo kilęs skandalas, nes V. M. Putinas vedė dar nepasitraukęs iš kunigystės – romano vertas siužetas išsipildė tikrovėje.

Yra išlikę nemažai faktų ir pasakojimų apie įspūdingą ir gandais apipintą V. M. Putino ir Emilijos Kvedaraitės meilės istoriją. O kai kurie pasakotojai net drįsta šį autorių pavadinti donžuanu – mat dėl tuo metu dar kunigu buvusio Putino dėmesio varžėsi ne viena mergina. Įdomu ir tai, kad viena jų – daugeliui puikiai žinoma Salomėja Nėris. Vis dėlto V. M. Putino širdį laimėjo E. Kvedaraitė. Poros vestuvės įvyko praėjus porai metų po garsiojo romano, to meto visuomenėje tapusio tikru bestseleriu, „Altorių šešėly“ pasirodymo.

Kitas įdomus faktas iš rašytojo gyvenimo – ekskomunikacija. Su E. Kvedaraite V. M. Putinas tuokėsi Latvijoje, nes čia įstatymas nereikalavo viešo paskelbimo apie santuoką. Dėl to apie Mykolaičių vestuves žinutė buvo paskelbta tik Rygoje leidžiamo dienraščio skiltyje. Vis dėlto laikraštis buvo skaitomas visose Baltijos šalyse ir „Lietuvos žinių“ redaktoriui tokia naujiena nepraslydo pro akis – jis ją paskelbė ir savo dienraštyje. Visa tai baigėsi ekskomunikacija – Vilkaviškio tribunolas 1936 m. V. Mykolaitį Putiną pašalino iš bažnyčios. Vis dėlto konfesinės bausmės jam buvo dovanotos, tačiau tik 1966 m., likus metams iki rašytojo mirties.

Vinco Mykolaičio Putino kūryba

Šio autoriaus kūriniai bėgant laikui kito ir savo stilistika, ir forma. Ankstyvajai kūrybai būdingi šviesūs išgyvenimai, dažnai remiamasi gamtos detalėmis, kurios eilėraščiuose atspindi lyrinio subjekto jausmus, vidinę pasaulėjautą. Eilėraščiuose daug dramatiško lyrizmo, kurio kilmė – buities prieštaravimai.

Autoriui svarbi dvasios laisvė, idealai, meilė tėvynei ir gamtos grožiui, jaunystės džiaugsmas ir meilės ilgesys. Vėliau parašytuose eilėraščiuose ryški simbolizmo linija, kurią panaudodamas autorius atskleidžia ir asmeninę vidinę dramą, kurioje kyla kunigo ir poeto prieštara. Daugelis V. Mykolaičio Putino kūrinių – ir mūsų dienomis populiarios knygos, kurios skaitomos ne tik mokyklose ar universitetuose, bet ir savo malonumui. Trumpai aptarsime žymiausius autoriaus kūrinius.

Vienas jų – poezijos rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, siejamas su simbolizmo kryptimi. Poetui simbolizmas padarė daug įtakos studijų Rusijos bei Vakarų universitetuose metais. Simboliai – tai tarsi romantinis etapas, suteikiantis galimybę atskleisti asmenybę. Autoriaus eilėms būdinga pasaulio harmonija ir jos ryšys su žmogumi, kurią seka konfliktas. Kaip ir kituose kūriniuose, čia V. Mykolaitis Putinas daug dėmesio skiria gamtai, panoramoms, per kurias atskleidžiama būties visuma. Taip pat gausu vidinės prieštaros, pasirinkimų, gyvenimo kelio paieškos simbolių.

Neabejotinai garsiausias autoriaus kūrinys – romanas „Altorių šešėly“. Jį puikiai žino daugelis, o net jei ir nėra skaitę, tai žino pagrindinį herojų ir jo gyvenimo peripetijas. Romane skaitytojui pateikiamos psichologinės intelektualinės temos, gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, potyrius ir jausmus, išgyvenimus. Romane sprendžiama gyvenimo kryžkelės tematika: pagrindinis herojus – būsimas kunigas, tačiau ar šis kelias skirtas jam? Romanas susideda iš trijų dalių, kuriose autorius meistriškai atskleidžia pagrindinio herojaus Liudo Vasario virsmą ir laisvėjimą, savęs pažinimą. Kompozicija – nuosekli ir puikiai apgalvota, apipinta precizišku pasakojamuoju stiliumi ir psichologine analize, todėl kūrinys įtraukia skaitytoją nuo pradžios iki galo. Negalima nepastebėti ir autobiografinių detalių – kunigystės kelias nesvetimas buvo ir pačiam autoriui.

Poezijos rinkinys „Rūsčios dienos“ – dar vienas Vinco Mykolaičio Putino palikimas. Tai pirmosios sovietinės okupacijos ir karo metų laikotarpio kūryba, kuri susidūrė su vokiečių karo cenzūra. Vis dėlto neįveikiamų kelių nėra, tad kūrinys buvo slaptai atspausdintas keletu šimtų egzempliorių.

Pagrindiniai kūrybos bruožai

Visi, kas yra skaitę šio autoriaus kūrinių, turėtų, ką papasakoti. Juose juntama autoriaus pasaulėžiūra, kuri išsiskiria vidiniu konfliktu, ryškūs simbolizmo akcentai, kuriuos galima pastebėti tiek poezijos rinkiniuose, tiek ir prozoje.

Viena ryškiausių temų autoriaus kūriniuose yra filosofinė pasaulėjauta. V. Mykolaitis Putinas labai mėgo aiškintis lyrinio subjekto ar romano herojaus gyvenimo tiesas, pažinti jo mintis, mėgino suprasti ir suvokti žmogaus vietą pasaulyje, egzistencijos pradą. Jo kūrinius žymi išgyvenimai, kurie dažnai yra dramatiški ir skaudūs, romanuose gausu autobiografinių detalių.

Romano žanre V. Mykolaitis Putinas daug dėmesio skiria dvasinei žmogaus kelionei, idealams. Autorius subtiliai, tačiau skaitytojui suvokiamai aiškiai atskleidžia tragiškumą pasaulėjautoje, kurį lydi dvejonės: nežinomybė, savo vietos paieškos. Taip pat ryškus laisvės troškimas, žavesys paslaptingu ir nesuprantamu grožiu, vertinama prigimtis.

Herojams autorius suteikia gilumo, jie savo esybe trokšta įsilieti į pasaulį, istoriją, patirti egzistencijos pojūtį. Tai V. Mykolaičio Putino kūryboje atskleidžiama per dvasinius išgyvenimus, gyvenimo tikslo paieškas. Skaitytojui nuolat juntamas pasaulio spaudimas ir įtaka, kuri lemia herojaus apsisprendimus.

Dokumentinis filmas apie V. M. Putiną

Apie V. M. Putino gyvenimą ir kūrybos užkulisius pasakoja dokumentinis filmas „Vieno buto istorija“. Tai kelių dalių filmas, pasakojantis apie Tauro gatvėje buvusį butą, kuriame persipynė trijų garsių lietuvių autorių gyvenimo istorijos. Tai Balys Sruoga, Kazys Boruta ir Vincas Mykolaitis Putinas.

Filme atskleidžiamos V. M. Putino biografinės ir kūrybos detalės, o kartu pasakojama apie to meto lietuvių šviesuomenės gyvenimą. Filmo siužetas išskirtinis ir tuo, kad čia pirmą kartą atskleidžiamas autoriaus ir poeto žmonos Emilijos vaidmuo. Atskleidžiama Mykolaičių šeimos drama ir išgyvenimai, susidūrimas su sovietų okupacija, pakeitusia realybę.

Filmo žiūrovai kviečiami sužinoti daugiau apie paties autoriaus gyvenimą ir jo peripetijas, aplinkybes, kuriomis gimė žymiausi V. Mykolaičio Putino kūriniai. Taip pat filmas suteikia retą ir išskirtinę progą išvysti archyvinę medžiagą iš asmeninio bei valstybinio archyvų.

V. M. Putino muziejus

Nedaugelis autorių paliko lietuvių literatūroje tokį ryškų pėdsaką, todėl V. Mykolaičio Putino kūriniai yra nagrinėjami ir daugelio skaitytojų mėgstami iki šiol. Ne mažiau įdomus ir paties autoriaus gyvenimas, jo peripetijos. Visi norintys sužinoti daugiau, kviečiami apsilankyti memorialiniame muziejuje-bute.

Čia įrengti trys memorialiniai kambariai: darbo kabinetas, svetainė ir miegamasis, juose atkurta autentiška aplinka, todėl galima pamatyti kaip gyveno ir kur dirbo garsusis poetas ir rašytojas. Muziejuje galima pamatyti asmeninius daiktus, interjerą.

Viena svarbiausių vietų namuose – darbo kambarys, kuriame gimė ne vienas garsus V. Mykolaičio Putino kūrinys. Pasakojama, kad autorius laikydavosi griežtos darbotvarkės, o kartais dirbdavo net iki išnaktų. Ant rašomojo stalo visada buvo gausu knygų ir rankraščių, o kai rašytojas dirbdavo, namai tarsi nugrimzdavo į tylą – net šeimos nariai kalbėdavosi šnibždėdami.

Taip pat kabinete galima pamatyti ir unikalų patefoną, nes V. Mykolaitis Putinas mėgo klausytis muzikos, rinko plokšteles. Dar vienas išskirtinis eksponatas – rašytojo spausdinimo mašinėlė, kurią jis neabejotinai panaudojo kurdamas garsiausius savo kūrinius. Taip pat muziejuje gausu asmeninių daiktų, nuotraukų, suvenyrų iš kelionių – visa tai leidžia pažinti šią iškilią lietuvių literatūros asmenybę iš arčiau.