
Vincas Mykolaitis-Putinas kaip normalus inteligentas
Dienoraštis atskleidžia įvairesnį, gyvesnį ir žmogiškesnį rašytoją, ir šių metų jubiliejus yra gera proga paryškinti kaip tik tokius.
Vinco Mykolaičio Putino knygos
· „Raudoni žiedai“, poezijos rinkinys, 1917 m.;
· „Žiedas ir moteris“, draminė poema, 1926 m.;
· „Tarp dviejų aušrų“, poezijos rinkinys, 1927 m.;
· „Altorių šešėly“, romanas, 1933 m.;
· „Naujoji lietuvių literatūra“, literatūros mokslo studija, I dalis, 1936 m.;
· „Krizė“, romanas, 1937 m.;
· „Keliai ir kryžkeliai“, lyrikos rinkinys, 1937 m.;
· „Rūsčios dienos“, poezijos rinkinys, 1943 m.;
· „Sveikinu žemę“, eilėraščių rinkinys, 1950 m.;
· „Sukilėliai“, romanas, I knyga – 1957 m.;
· „Būties valanda“, poezijos rinkinys, 1963 m.;
· „Langas“, poezijos rinkinys, 1966 m.
Dienoraštis atskleidžia įvairesnį, gyvesnį ir žmogiškesnį rašytoją, ir šių metų jubiliejus yra gera proga paryškinti kaip tik tokius.
Visko tiek daug, kai rašo asmenybė, XX a. centrinė figūra. Daug pamatyta, pajausta, užfiksuota, bet ir sintetinta, numatyta.
Pokalbis su rašytoja apie biografinio romano subtilybes, netikėtas V. Mykolaičio-Putino asmenybės atodangas.
Knygos „Vincas Mykolaitis-Putinas. Dienoraštis, 1938–1945“ (sudarė Virgilija Stonytė) recenzija.
„Jaučiu klasikui keistą artumą – mes abu suvalkiečiai iš senosios jotvingių žemės“, – teigia knygos autorė.
Gal todėl, kad apylinkės buvo ne tiek išvaizdžios, būsimąjį rašytoją traukė aukščiausias apylinkės kalnas – Krušakalnis.
V. Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus istorijos: apie Putino uždarumą ir kartu gebėjimą įsitraukti, daryti poveikį kitiems.
Pokalbis apie didžiausias problemas, su kuriomis susiduria literatūra mokykloje.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!