Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.
Vinco Mykolaičio Putino kūrybos bruožai

Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos bruožai

Vinco Mykolaičio Putino kūrybos bruožai

Su Vinco Mykolaičio Putino kūryba daugiau ar mažiau esame susipažinę kone visi, dar mokyklos suole. Pradėjęs nuo poezijos, autorius savo darbų arsenalą papildė ir nemažu romanų skaičiumi, o galiausiai vėl perėjo prie poezijos. Bėgant laikui kūriniai (eilėraščiai ir romanų knygos) kito, tačiau išlaikė šiam rašytojui būdingą braižą.

Daugiau

Kalbant apie ankstyvąją V. M. Putino kūrybą, tai matyti šviesūs išgyvenimai, dažnai įpinamos gamtos detalės, kaip lyrinio subjekto vidinės pasaulėžiūros atspindžiai. Poezijoje nemažai iš buitinių prieštaravimų kylančio dramatiško lyrizmo. Kūryboje atsispindi tai, jog poetui reikšminga dvasios laisvė, meilės, jaunystės ir džiaugsmo ilgesys, taip pat aktyviai demonstruojama meilė tėvynei, gamtai. Vyrauja pakili intonacija, kurią kontrastingai papildo abejonių, nusivylimo motyvai. Ankstyvajai kūrybai įtaką darė romantizmo poetai.

Vėlesniuose eilėraščiuose nesunku pastebėti simbolizmo liniją, kuria naudodamasis V. M. Putinas meistriškai atskleidžia asmeninę vidinę dramą tarp kunigo ir poeto.

Nesuklysime pasakę, kad nemažas pluoštas V. M. Putino kūrinių mėgiami skaitytojų dar ir šiandien. Jo poezija bei romanai įtraukiami į ugdymo programas, jas analizuoja tiek mokyklose, tiek vėliau universitetuose.

Galime išskirti vieną pirmųjų autoriaus poezijos rinkinių „Tarp dviejų aušrų“, priskiriamą simbolizmui. Tiesa, V. M. Putinui ši kryptis turėjo nemažai įtakos kuriant – kūriniuose apstu simbolių, suteikiančių plačias galimybes atskleisti asmens vidinę jauseną, vertybes, požiūrį ar kitus aspektus.

Kalbant apie autoriaus kūrybą negalima nepaminėti neabejotinai garsiausio jo romano – „Altorių šešėly“. Daugelis yra skaitęs bent jo ištrauką, kiti susigundė visu romanu. Tačiau tiek mažiau, tiek daugiau perskaitę žino esminę šio romano mintį, jo herojus, jų likimus ir gyvenimo, prieštaravimų vingius. Pelnytai šis romanas neretai pavadinamas psichologiniu. Jame ryški būsimo kunigo – Liudo Vasario – gyvenimo kryžkelė. Romane autorius laikosi nuoseklumo, ryški psichologinė analizė, nepriekaištingas stilius ir tobulai apgalvotas siužetas, skatinantis skaitytoją neatsitraukti, galvoti, o kas bus toliau, ir sužinoti, kokį kelią pasirinks pagrindinis veikėjas. Nereikia būti labai akylam, kad pradėtum ieškoti romano sąsajų su paties autoriaus gyvenimu – o jų apstu: V. M. Putinas taip pat mokėsi kunigų seminarijoje, taip pat patyrė abejones, ar nori rinktis kunigo kelią. Galiausiai rašytojas oficialiai atsisakė kunigystės ir sukūrė šeimą.

Kokius kertinius V. Mykolaičio-Putino kūrybos bruožus galime išskirti? Pirmiausia, tiek poezijoje, tiek prozoje atsiskleidžia autoriaus pasaulėžiūra, jai būdingi vidiniai konfliktai. Taip pat galime akcentuoti simbolizmo apraiškas, kurių nestokojama nei eilėraščiuose, nei romanuose.

Nesuklysime pasakę, kad kūryboje skrupulingai narpliojamas vidinis lyrinio subjekto gyvenimas, ne tik išsakomos mintys, bet ir tos, kurios slypi viduje.

Kūriniuose ryškus dramatiškumo, skaudulių pėdsakas, rašytojo romanuose nestokojama autobiografinių detalių.

Prozoje V. M. Putinas daug dėmesio skiria dvasiniams idealams, jų analizei, laisvės troškimui.