Virginija Adomonytė

Netikėdamas Dievu žmogus praranda galimybes mylėti nežemiška meile, praranda galimybę tobulėti pagal Dievo planą.

Bandau kaskart vis iš naujo. Priartėti. Prie Dievo. Užmegzti kuo artimesnį ryšį, sutvirtinti santykį – meilės santykį.

Bendrauju, palaikau ryšį su artimaisiais ir kitais žmonėmis, o vis dėlto slaptąjį širdies kamputį apima vienatvė.

O aš vis klaidžioju. Ieškodama to, ko pati negaliu įvardyti.

Dievas yra paslaptis, kurios nereikia įminti. Jį reikia priimti ir pamilti.

Kai įsisąmoninu, kad kelionės tikslas yra Dievas, visai kitaip pradedu žiūrėti į savo pasirinkimus.

Kiekviena ašara pasakoja žmogaus istoriją, ir Dievas ją girdi.

Žemė – tremties vieta, bet Dievas čia atėjo.