Vytautas Landsbergis

Vytauto Landsbergio biografija

Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Būsimo visuomenės veikėjo vaikystė prabėgo Kaune kartu su vyresne seserimi ir broliu. Jau mokykloje daugelis tikėjosi, jog jaunasis Vytautas paseks tėvo pėdomis ir taps architektu, tačiau jo kelias vedė į Valstybinę konservatoriją Vilniuje. Jau tapęs muzikologu, habilituotu, įvairių pasaulio universitetų garbės daktaru, profesoriumi, Vytautas Landsbergis pasuko į politiką ir 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę.

Vytauto Landsbergio politinė veikla

Vytautas Landsbergis buvo esminė sudėtingos partijos šachmatų figūra kelyje į Lietuvos nepriklausomybės laimėjimą. Jo politinis kelias prasidėjo 1988 m. birželio 3 d., kai profesorius tapo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės dalimi, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas į Seimą ir Seimo Tarybą. Viename iš neseniai vykusių pasikalbėjimų, prisimindamas apie savo politinės karjeros pradžią, Vytautas Landsbergis kalba taip: Kadaise ir aš prisiėmiau. Ne todėl kad labai troškau ten to posto ir visos atsakomybės ir iš viso – nežinojimo, kas rytoj bus su ta tavo atsakomybe, bet taip atrodė, kad reikia. Mane iškėlė, iškišo ešafotui, tai kodėl tu turi bėgti? Jeigu tu jau ėjai į Sąjūdį, Lietuvos nepriklausomybę – dabar išsigandęs bėgsi? Neišeina.

Charizmatiškas ir dažnai net arogantišku vadinamas politikas, nepabijojo prisiimti atsakomybę, tačiau būtent netradicinės idėjos, platesnis požiūris jam leido tapti tokiu sėkmingu. Viena iš tokių išskirtinių minčių, virtusi kūnu – Baltijos kelias – gyva žmonių grandinė, apjungusi tris Baltijos valstybes ir priminusi apie jas visam pasauliui. Tai buvo ypač gudrus taktinis ėjimas, kuris padėjo ne tik įkvėpti žmones, bet ir išgarsinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vardus visame pasaulyje.

Visgi, pirmosios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko, o vėliau ir Sąjūdžio Garbės pirmininko esminis gyvenimo nuopelnas Lietuvai – 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės Aktas. V. Landsbergis tuo metu buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuris ir pasirašė minėtą aktą, pirmininkas. Taip pat Vytautas Landsbergis pasirašė ir 1992 m. lapkričio 6 d. LR konstitucijos priėmimo aktą. Vis dėlto paskelbti Lietuvos nepriklausomybę buvo lengvoji proceso išsivadavimo link dalis. Visų pirma, atkūrus nepriklausomybę teko kurti valstybę nuo pat pamatų, kurių plytas kaskart siekė išjudinti jau pati griūnanti raudonoji valstybė. Vytauto Landsbergio teigimu: Kol galėjom, tol išlaikėm liniją. Pustrečių metų išlaikėm, nepaisydami blokadų, šantažo, žudymo, teroro – visą tą reikėjo atlaikyti. Tuo metu Aukščiausios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui ir visam Sąjūdžiui bei jį palaikiusiesiems teko atlaikyti didžiulį spaudimą ir iš vidaus. Žmonės buvo kurstomi: Matai, kas darosi: tai jie kalti, tai dėl jų čia teroras ir žudymas, o viskas buvo gerai, galėjo taip ir būti visa ta sovietinė bala, jie čia sujudino. – sakė Vytautas Landsbergis.

Palikęs demokratinės valstybės kūrimąsi savotiškai savieigai, 1993 m. Vytautas Landsbergis tapo vienu iš Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos įkūrėjų bei jos pirmininku. Nuo 2004 m. buvo išrinktas Europos Parlamento nariu, o 2009 m. perrinktas antrai kadencijai.

Šiandien profesorius vis dar yra aktyvus politikos stebėtojas ir dažnai savo Facebook paskyroje skelbia įvairius pasisakymus, tačiau paklaustas apie politiką su humoru atsako: Jeigu man būtų pasiūlę: eik tu dar kartą, – sakyčiau “eik skradžiais”. Garsus politikas ir šiais laikais išlieka populiarus ir turintis solidų autoritetą užsienyje.

Vytauto Landsbergio kūrybinė veikla

Vytautas Landsbergis yra išleidęs apie 150 knygų. Dalis profesoriaus leidinių yra dedikuoti M. K. Čiurlioniui – jo muzikai, dailei ir biografijai, kitų knygų tematika daugiausiai susijusi su politika, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimu, įvykiais darbo Europos parlamente metu. Taip pat Vytautas Landsbergis yra parašęs ir išleidęs nemažai poezijos rinkinių.

Šnekėdamas apie savo kūrybą, knygas, profesorius teigia, jog kalbėjimas, rašymas yra žinutės transliavimas, tad kiekvienas pasisakymas turi nešti tam tikrą mintį. Autorius savo veikaluose apie praeities įvykius visada siekia istorinio teisingumo ir objektyvaus tiesos atskleidimo, tad daugelis pasakojimų yra papildyti įvairiais, faktus liudijančiais dokumentais.

Vis dėlto savo pastarosiose knygose Vytautas Landsbergis vis labiau nyra į filosofinius apmąstymus. Daug dėmesio autorius skiria ekologijai, gamtos išsaugojimui, jo teigimu, žmogus iš savo aistros nuolat griauna: Mes gyvename ant obuoliuko ir ėdam jį kaip amarai. Kai suėsim, tada ir nusibaigsim, nes nebebus obuoliuko, bet mes vistiek nesiliaujame jį ėsti, o kaip tą sustabdyti – aš nežinau. Profesorius taip pat kalba ir ypač sudėtingomis egzistencinėmis temomis, klausdamas klausimų: Ką aš darysiu iš savęs ir kam? O kokia prasmė?

Prof. Vytautas Landsbergis su šypsniu nuolat sako, jog neturi laiko – jis skiria visas jėgas savo darbams biure pabaigti, knygoms parašyti. Galbūt jau šiais metais išleisimoje filosofinėje knygoje Paieška prasmės Vytautas Landsbergis pasidalins savo pasaulėžiūra, mintimis ir pasisakymais iš skirtingų laikotarpių. Svarbu paminėti, jog profesorius taip pat laiką leidžia su šeima: vaikais, anūkais ir net proanūkiais.

Greičiausiai daugeliui šiandieninio jaunimo atstovų Vytautas Landsbergis nebėra autoritetas, tačiau jo žinutė-patarimas jaunam žmogui pakankamai paprastas: nebūti kvailiu ir nebūti surūgėliu – tai beveik tas pats.