Vytenis Vaškelis

Ne veltui Antanas Maceina rašė: „Santuokoje asmuo tampa ir tobulėja vieno asmens visišku atsidavimu antrajam.“

Danguje bus žiūrima ne į mūsų buvusius titulus, rangus ar apdovanojimus.

Per didelis liūdesys yra pavojingas, nes mus užvaldžiusios neigiamos emocijos stabdo vadovavimąsi Dievo dovanotu tikėjimu.

Paprašius, kad prabiltų čia ir visur Esantysis, svarbu ramiai nusiteikus skirti laiko klausytis.

Gyventi tik sau – tai mirti dar nepalaidotam.

Į savo širdį įsileisdami Apreiškimo tiesas, palaipsniui įgundame į visus dalykus žvelgti pasikliaudami ne vien savo subjektyvia patirtimi.

Kai mokomės dėkoti Dievui ne tik už duonos riekę, bet ir už viską, prisidedame prie ant Kryžiaus Jo ištarto „trokštu“ galutinio išsipildymo.

Tik dvasiškai bei fiziškai sustiprėję galėsime su giedra nuotaika tarnauti aplinkiniams.