
Laiškai iš kaimo. Birželis: kai dar cilpsi pilkoji pečialinda
Ne kasmet pečialinda peri du kartus. Paklausykim, kokia paprasta jos giesmė: cilp calp, cilp calp...
Ne kasmet pečialinda peri du kartus. Paklausykim, kokia paprasta jos giesmė: cilp calp, cilp calp...
Didysis pavasarinis augalų vešėjimas šiemet nedaug vėluoja.
Prieš Dievą visos rūšys lygios. Jeigu jos sukurtos, vadinasi, jos reikalingos.
Pirmasis smarkus griaustinis šį pavasarį užklupo mus balandžio dvyliktąją.
Gal Putino pradėtos „specialios operacijos“ įvykiai – tai ne mūsų Žemėje sukurtas scenarijus, gal viskam vadovauja ufonautai?
Kaip XXI a. vienu „specialios operacijos“ įsakymu taip klaikiai suniekintas Europos žmonių tikėjimas Amžinuoju šviesos pavasariu?
Praėjo pusiaužiemis. Jau būtų galima pradėti laukti šviesõs pavasario, betgi dar nebuvo tikrõs žiemõs.
Malkos – ne tiktai šiluma. Kai daug skaldai, pamatai tokių pliauskų, kurios gali pasitarnauti kuriant naujas metaforas.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!