Žurnalas „Metai“

Naujajame U. Radzevičiūtės romane „Minaretas ir 7“ įdomiai atskleidžiamas kūrybinis procesas.

Pastaraisiais dešimtmečiais A. Grybauskas daug laiko praleido Čekijoje, dirbo, daug vertė, rašė eilėraščius ir jau ne eilėraščius.

Toks švelnus jausmas apima skaitant naujausią L. Jakimavičiaus knygą „Paliktos paletės“ (2001) – lyg ore pleventų snaigė.

A. Veiknio poezijos knygos „Mamuto medžioklė“ moralės imperatyvas – vaikystės, paauglystės ir ankstyvos jaunystės poelgių refleksija.

Ėjau ne tik takais, kurie asmeniškai svarbūs autorei, bet ir vingriais moterų kančių, ribinių kolektyvinių patirčių paženklintais keliais.

L. Gutauskas pasirodo ne tik pasakotojo, atsiduodančio teksto diktato gaivalui, amplua, bet ir kaip įžvalgus psichologinių tipažų kūrėjas.

Turbūt buvo naivu tikėtis, kad 2019 metais pasaulį apglėbusi pandemija savo pėdsako nepaliks ir literatūroje.

Ukrainos literatūroje tai vienas originaliausių bandymų kalbėti apie karą, Rusijos ir Ukrainos konfliktą, mentaliteto lūžius.