Nevaikiškas vaiko dienoraštis iš Vilniaus geto

Vilniaus geto pagrindiniai vartai. Rūdninkų g. ir Visų Šventųjų g. kampas, 1942 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuotrauka.

1944 m. liepą buvusio Vilniaus geto teritorijoje, vieno Dysnos gatvės namo palėpėje, rastas penkiolikmečio berniuko dienoraštis. Icchoko Rudaševskio (1927-1943) užrašai – pasaulyje gerai žinomas ir svarbus Holokausto istorijos šaltinis. Nuo labiausiai pasaulyje žinomo Amsterdamo žydaitės Anos Frank dienoraščio jis skiriasi tuo, jog fiksuoja ne tik privatų gyvenimą, bet ir visos žydų bendruomenės kovą už išlikimą. Dienoraštyje daug pasakojama apie gete atsikūrusią realinę gimnaziją, moksleivių kultūrinę veiklą, geto teatrą, išlikti bandančios bendruomenės vidinį susiskaldymą, atsirandančias vidines geto kastas. 

Pieštuku ir mėlynu rašalu prirašyta nedidelė kanceliariniams tikslams skirta užrašinė su liniuotais puslapiais apima laikotarpį nuo 1941 m. birželio pabaigos iki 1943 m. balandžio, kai prasidėjo galutinė Vilniaus geto likvidacija ir nauja masinių žudynių banga Paneriuose. Ten atgulė ir dienoraščio autorius.

„Tai yra labai žiauraus gyvenimo, naikinimo, slapstymosi, baimės, artimųjų praradimo kronika“, – pasakoja literatūrologas ir dienoraščio vertėjas iš jidiš kalbos doc. Mindaugas Kvietkauskas. 

Pirmąsyk dienoraštis publikuotas 1953 metais Izraelyje originalia jidiš kalba poeto Avraomo Suckeverio dėka. Nuo tada jis saugomas YIVO instituto archyve Niujorke, buvo verstas į hebrajų, anglų, prancūzų kalbas. Pagaliau I. Rudaševskio dienoraštis išverstas ir į lietuvių kalbą, knyga turėtų pasirodyti šių metų pabaigoje. 

„Vaiko dienoraščio rašymas, nežinant kokia bus ateitis, yra didvyriškas be pagražinimų“, – teigia M. Kvietkauskas.

Sostinės Rūdninkų gatvės  grindinyje, ties buvusios Žydų realinės gimnazijos pastatu, kur I. Rudaševskis mokėsi, 2016 m. įmūrytas jo atminimui skirtas akmuo – vokiečių menininko Gunterio Demnigo sukurta žalvarinė plokštelė. 

Taip pat skaitykite:

Katastrofos Lietuvos SSR (VIII). Sprogimas Vilniaus geležinkelio stotyje

Kuo reikšmingas pirmasis 1906-ųjų Amerikos lietuvių katalikų kongresas?

M. K. Valančiaus metai ir kelionė motociklu: rugpjūčio 22-ąją Lietuva taps gyvu istorijos maršrutu

Tremtinė Jadvyga apie tikėjimą ir „banditų“ atneštą kultūrą: „Turbūt tėvai nė karto nėra pagalvoję, kad mes negrįšime“

Lietuviškasis Indiana Džounsas: VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą

Laisvės šauklė, nepritapusi laisvėje. Knygos „Atminties karai“ autorius A. Bitautas apie Kazimirą Prunskienę

„Niekas, išskyrus mirtį“. Kotrynos Jogailaitės pasirinkimas

Armėnija ir Lietuva: kas vienija pirmus pasaulio krikščionis ir paskutinius Europos pagonis?

Vaizdo medžiagoje naudojamos fotografijos iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus.