Be vandens, elektros ir mobiliojo ryšio: savivaldybės dorojasi su audros padariniais

Savaitgalį praūžus stipriam vėjui ir stichiniam lietui, daugelis Lietuvos savivaldybių pirmadienį skaičiuoja padarytą žalą ir šalina audros padarinius – dalis gyventojų neturi vandens, elektros, mobiliojo ryšio, šildymo.

Kazlų Rūdos savivaldybė nutarė dėl to skelbti ekstremalią situaciją.

„Situacija yra tokia, kad dabar turime ne tik bet kokį elektros tiekimą, bet ir su elektros tiekimu susijusius kitus klausimus. Daugėja žmonių, kurie toliau yra iš viso be ryšio, kurie tik išėję kažkur iš namų, iš sodybų per kilometrą, per du gali pasiskambinti ir pranešti, kad jie turi problemų“, – pirmadienį BNS sakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Anot jo, savivaldybė taip pat susiduria su geriamojo vandens krize, be to, yra vietovių, kur keliai neišvažiuojami ir gyventojams reikia nuvežti maisto.

„Vandens antrą parą negauna tūkstančiai žmonių. Turime tai išspręsti ne tik per vandenviečių veiklos atnaujinimą, bet ir per vandens tiekimą į įvairias atokesnes gyvenvietes. Už kelių valandų sodyboje prasidės registracija ir dėl vandens, ir dėl maisto problemų, kadangi antrą parą kiti žmonės neturi pakankamai maisto atsargų arba nebeturi galimybės jas sušaldyti, taip pat genda produktai šaldytuvuose“, – kalbėjo Kazlų Rūdos meras.

Prašys karių pagalbos

Pasak jo, pirmadienį savivaldybėje apie 2 tūkst. elektros prie tinklo neprijungtų vartotojų, tai yra apie 3 tūkst. žmonių.

M. Varaškos teigimu, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) informavo, kad daliai žmonių elektros tiekimas bus atkurtas tik rugpjūčio 27–29 dienomis.

Taip pat skaitykite:

„Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank“: audra padarė nuostolių bent už 2 mln. eurų, jie gali augti

BPC per dvi paras sulaukė daugiau kaip 33 tūkst. skambučių, šeštadienį pasiektas visų laikų rekordas

Audros padariniai gali būti didžiausi per du dešimtmečius, sulaukta 1,8 tūkst. iškvietimų 

Dėl oro sąlygų elektros neturi bent 110 tūkst. gyventojų, ugniagesiai sulaukė apie 500 iškvietimų

ESO: daugiau kaip 39 tūkst. klientų susiduria su elektros sutrikimais

Vilniaus arkivyskupas teigia kalbėjęs su viena iš aukų pedofilija kaltinamo kunigo byloje

„Hanner“ praeityje davė kyšį buvusiai Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkei

Teismas pratęsė nuosavybės teisių apribojimą pedofilija įtariamam kunigui T. Švedavičiui

Be to, savivaldybė priversta laikinai uždaryti parkus, poilsio vietas, kur dėl išverstų medžių, nulaužtų šakų žmonėms lankytis pavojinga.

„Be ekstremalios situacijos mes negalime pasitelkti statutinių organizacijų, karių. Dėl jų tuoj kreipsimės į Krašto apsaugos ministeriją. Kariuomenės atstovai dalyvavo bendrame susitikime su mumis ir sakė, kad gavę vadovybės leidimą tikrai galėtų padėti tiek dėl padarinių šalinimo, tiek dėl pasiekimo, nuvežimo maisto, vandens, medicinos priemonių į sodybas, į gyvenvietes, kurios yra labiausiai nutolusios ir dar sunkiai pasiekiamos dėl audros mūsų teritorijoje“, – BNS sakė M. Varaška.

Anot jo, kadangi ne visur savivaldybėje atkurtas mobilusis ryšys, savivaldybė nežino, kiek gyventojų reikia pagalbos.

„Manau, kad šiandien tokių signalų gali padaugėti“, – sakė jis.

Savivaldybės gyventojams leista iki rugsėjo 10 dienos be raštiško leidimo šalinti pavojingus, pavirtusius medžius savo sklypuose.

Komentuodamas Vyriausybės sprendimą neskelbti ekstremalios situacijos valstybės mastu, Kazlų Rūdos meras teigė, kad sostinėje įsikūrusi valdžia nesupranta stichijos padarytos žalos masto.

„Aš jums pasakysiu atvirai, kadangi dauguma Vyriausybės narių, klerkų, ESO vadovų, Energetikos ministerijos vadovų, šulų yra gyvenantys Vilniuje, kuriems elektros energija atstatyta per pusdienį, natūralu, kad tokie žmonės nelabai įsivaizduoja, ką reiškia dvi arba tris dienas gyventi be elektros, o daliai žmonių atsiųsti pranešimai, jog elektros energija bus atstatyta tiktai rugpjūčio 27–29 dienomis“, – BNS sakė M. Varaška.

Anykščiai irgi svarsto dėl ekstremalios situacijos

Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis BNS tikino, kad situacija apylinkėse gana sudėtinga. Anot jo, pirmadienį beveik 10 tūkst. vartotojų susiduria su elektros tiekimo problemomis, taip pat neveikia dalis mobiliųjų ryšių paslaugų.

Mero teigimu, fiksuojami ir karšto vandens sutrikimai, neveikia dalis nuotekų valyklų.

„Mes renkame Ekstremalių situacijų komisiją, ir yra požymių, kad ekstremalią situaciją reikės skelbti, nes jei nebus atstatytas nuotekų tvarkymas, jos negali patekti nevalytos į gamtą“, – pirmadienį BNS teigė K. Tubis.

„Matau, kad valstybėje reikalingi kardinalūs ir ryžtingi sprendimai, ypač dėl elektros tiekimo, paskirstymo ir netgi gal įmonių veiklos“, – pabrėžė meras.

Anot jo, ESO nėra pajėgi greitai susitvarkyti su audros padariniais. Meras tikino gavęs žinutę, jog elektros tiekimas bus atkurtas tik iki penktadienio.

K. Tubio teigimu, Anykščiuose sekmadienį neveikė degalinės, nebuvo mobiliojo ryšio.

„Tik 13 val. „Viada“ atsivežė generatorių. Vieną generatorių mes degalinei parūpinome iš „Anykščių vandenų“, kad žmonės galėtų degalų įsipilti. Mūsų ugniagesių tarnyba, kuri šalina padarinius, degalų turėjo skolintis iš ūkininko, vėliau jau atkūrėme degalinių veiklą“, – pasakojo jis.

Meras tvirtino kalbėsiąs su degalinių atstovais, kaip reikėtų darbą organizuoti esant tokiai situacijai.

Kauno rajone nukentėjo kapinės

Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno teigimu, situacija savivaldybėje išlieka sudėtinga, tačiau skelbti ekstremaliąją situaciją kol kas neplanuojama. Anot jo, spręsti susidariusią situaciją pakanka turimų resursų.

„Nėra būtinybės (skelbti ekstremalią situaciją – BNS), situacija valdoma“, – pirmadienį BNS tvirtino meras.

Kauno rajone elektros tiekimas šiuo metu dar neatkurtas 8 tūkst. 478 vartotojams, fiksuoti 419 sutrikimų, gedimus šalina 27 brigados. Nors savaitgalį buvo sutrikęs ir vandens tiekimas, V. Makūnas patikino, kad ši problema jau išspręsta.

„Buvo su vandeniu sutrikimai, bet šiuo metu vandens tiekimas Kauno rajone jau yra atstatytas. Vakar vakare vienintelė buvo dar ta problema Pagynės kaime ir tiekėme veždami vandenį, o vakare atstatytas ir vandens tiekimas“, – kalbėjo meras.

„Žinoma, sudėtingiausia situacija išlieka nutolusiose, miškingose vietovėse. Tai liečia Čekiškės, Zapyškio, Babtų, ypač Panevėžiuko apylinkes. Ir labai dideli audros padariniai Zapyškyje, Zapyškio seniūnijoje daug išvartų“, – teigė jis.

Anot mero, nemažai medžių ir šakų yra užvirtę ant elektros linijų, todėl juos šalinti gali tik ESO specialistai. Daugybė medžių išvartyti ir kapinėse.

„Daug išvartų yra kapinėse, tai dar šiandien turime (priimti – BNS) sprendimą, kaip pasielgsime atkurdami gal ar prisidėdami prie žmonių paminklų atstatymo“, – sakė jis.

Siekiant užtikrinti elektros tiekimą savivaldybė gyventojams ir institucijoms dalija generatorius. Pasak V. Makūno, šiuo metu savivaldybė yra suteikusi šešis generatorius, prireikus galėtų skirti daugiau jų.

Be to, meras pabrėžė, kad tvarkant audros padarinius reikšmingai prisidėjo vietos bendruomenės.

Situacija Vilniaus rajone gerėja

Nors stichija padarė nemažai žalos ir Vilniaus rajone, savivaldybė skelbti ekstremalios situacijos neketina.

„Nors audros padariniai Vilniaus rajone buvo reikšmingi, situacija yra valdoma – elektros tiekimas atkurtas didžiajai daliai vartotojų, tačiau pirmadienio rytą apie 7 tūkst. klientų Vilniaus rajone dar buvo be elektros – sutrikimai fiksuojami dalyje gyvenviečių, pavyzdžiui, Skaidiškėse, kai kuriose Rudaminos gatvėse, Sužionyse, Riešėje keli daugiabučiai be elektros“, – BNS perduotame komentare sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

Anot jo, situacija pastebimai gerėja, kai kuriose vietose šalinami sutrikimai 10 kV tinkle, o pašalinus sutrikimą tokioje linijoje elektros tiekimo atkūrimas paliečia daug gyventojų.

Anot jo, iš viso dėl audros be elektros Vilniaus rajone buvo likę apie 26 tūkst. vartotojų.

„Savivaldybė kartu su seniūnijomis, komunalinių paslaugų įstaigomis nuo pat audros padarinių pradžios koordinuoja pagalbą gyventojams ir bendradarbiauja su ESO bei kitomis institucijomis“, – tvirtino V. Vansavičius.

Jo teigimu, su ESO specialistais dirba ir savivaldybės ugniagesiai gelbėtojai, į pagalbą pasitelkti nuo budėjimo laisvi asmenys ir savanoriai, pajėgos padidintos 50 procentų. Prie jų prisidėjo ir seniūnijų elektrikai.

Seniūnijų darbuotojai taip pat šalina audros metu ant važiuojamųjų dalių užvirtusius medžius ir šakas.

„Ypatingas dėmesys skiriamas tiems atvejams, kai elektros tiekimas būtinas dėl svarbių priežasčių. Savivaldybė gavo informacijos apie kelis tokius namų ūkius – su gyventojais buvo susisiekta ir jiems pristatyti generatoriai ar suteikta kita reikiama pagalba“, – rašoma komentare.

Kartu su „Vilniaus vandenimis“ organizuotas vandens pristatymas gyventojams į vietoves, kur dėl elektros tiekimo sutrikimų kilo problemų dėl vandens prieinamumo individualių gręžinių naudotojams. Vanduo gabentas į Rastinėnus ir Skaidiškes, talpos šiose vietovėse tebėra.

„Savivaldybės mero pavedimu sekmadienį iki 19 val. veikė visų seniūnijų administracinės patalpos. Gyventojai jose galėjo pasipildyti vandens atsargas, pasišildyti maistą, pasikrauti mobiliuosius telefonus ir kitus būtinus elektroninius įrenginius. Apie šias galimybes gyventojai informuoti savivaldybės komunikacijos kanalais ir GPIS sistema“, – sakė V. Vansavičius.

Anot jo, šiuo metu pagrindinis tikslas – kuo greičiau atkurti elektros tiekimą likusiems vartotojams, užtikrinti nepertraukiamą būtinųjų komunalinių paslaugų teikimą ir pagalbą gyventojams, kol situacija bus visiškai stabilizuota.

Pasigedo įspėjimo apie pavojų

Panevėžio rajono meras Antanas Pocius BNS tikino, jog situacija regione pirmadienio rytą nėra tragiška. Anot jo, dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos bus apsispręsta sulaukus reikalingų duomenų.

„Mes dabar renkame visą informaciją. Turi į savivaldybę atkeliauti iš visų vietų informacija ir apie elektrą, ir apie vandenį, ir apie pastatus, ir apie kapines. Surinksime informaciją, koks yra nuostolių mastelis, ir tada žiūrėsime“, – sakė jis.

Paskelbus ekstremalią situaciją, operatyviniam padarinių šalinimui gali būti naudojamos didesnės mero rezervo lėšos. A. Pociaus teigimu, norinčiųjų gauti kompensacijas dėl audros padarinių jau yra.

Meras tikino, kad pirmadienį visi savivaldybės darbuotojai, galintys padėti spręsti sukeltas problemas, buvo atšaukti iš atostogų.

Panevėžio rajono savivaldybės vadovas pirmadienį sakė pasigedęs informacijos apie gresiantį pavojų.

„Kalbant apie pavojų, aš šiek tiek nusivylęs informavimu. Vis dėlto buvo kalba apie tam tikrą vėjuką, tam tikrus gūsius, bet čia buvo visos Lietuvos mastu didelis pavojus, tai turbūt kažkaip kitaip turėtų elgtis“, – aiškino jis.

„Mes sutarėme, kad šią savaitę kviesimės protingus žmones, kurie apie tą situaciją nusimano, siekiant sudaryti algoritmą, kaip mums elgtis gavus tokius pranešimus“, – pabrėžė Panevėžio rajono meras.

Tvarkosi pačios

Utenos rajono mero Marijaus Kaukėno teigimu, pirmadienį didžiausia problema yra elektros gedimai, dėl to kai kur nėra ir vandens tiekimo.

Pasak jo, nepaisant to, kad ESO darbuotojai šalina gedimus, jų net padaugėjo.

„Gedimų skaičius, kiek matome pagal vakarykštę informaciją, netgi padidėjo nuo 127 iki 150 Utenos rajone. Tačiau žmonių, neturinčių elektros, sumažėjo“, – BNS sakė meras.

„Aišku, turime dar problemų dėl ESO ir su vandens tiekimu, ypač seniūnijose. Į vietoves, kur nėra vandens, Utenos vandenų įmonė veža generatorius, juos pajungia ir atkuria vandens tiekimą“, – teigė jis.

Pasak M. Kaukėno, savivaldybė pajėgi audros padarinius likviduoti pati ir nemato poreikio skelbti ekstremalios situacijos.

„Manau, kad susitvarkysime, tik ne per vieną dieną, nes viešosiose erdvėse tiek kaimuose, tiek seniūnijose, tiek ir mieste prikritę šakų, medžių, tvarkymas vyksta, aišku, kai kur genėjimo darbai reikalauja daugiau laiko, nes nėra taip paprasta užlipti į aukštus medžius ir ten tvarkyti, bet tas procesas vyksta kaimuose. Patys žmonės įsijungė – atlaisvina kelius nuo užgriuvusių medžių“, – tvirtino Utenos rajono meras.

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė BNS nurodė, kad didelės žalos savivaldybei nebuvo padaryta. Tiesa, situaciją dar ketinama aptarti su seniūnais.

„Situacija pas mus nėra kažkokia labai bloga, tačiau dar yra gyventojų, kurie neturi elektros energijos, yra palaužytų medžių. Tačiau mūsų tarnybos reaguoja, tvarko“, – BNS sakė merė.

„Jeigu kažkam reikia ypatingai padėti, generatoriais ar kitomis priemonėmis, ką galime mes kaip savivaldybė, tai tikrai padėsime mūsų gyventojams“, – teigė ji.

R. Vitkauskienės duomenimis, Alytaus rajone pirmadienį ryte fiksuoti 146 elektros tiekimo sutrikimai ir atjungta virš 800 abonentų, tvarkymo darbus atlieka dešimt ESO brigadų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgalį kai kur Lietuvoje per pusę paros iškrito beveik viso rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis.

Katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus, kai jo intensyvumas viršija 80 mm per 12 valandų, pasiektas Šilutėje – 82,5 mm (93 proc. rugpjūčio mėn. normos). Kitur fiksuotas stichinis lietus.

Šeštadienį vėjo gūsiai buvo pasiekę 33 metrus per sekundę, toks stiprumas registruotas Ventės rage ir Nidoje prie jūros, tačiau daug kur vėjo greitis viršijo 20 metrų per sekundę.

ESO duomenimis, pirmadienį prieš vidurdienį elektros dar neturėjo kiek daugiau nei 111 tūkst. vartotojų.