„Mylėk ir daryk, ką nori“ – bet yra viena sąlyga

„Mylėk ir daryk, ką nori“ – tai vienas drąsiausių sakinių krikščionybės istorijoje. Ištrauktas iš konteksto jis pateisina beveik viską. Tačiau suprastas iki galo tampa tikrosios laisvės raktu.

Šioje tinklalaidės „Šventas reikalas“ dalyje kunigas Gabrielius Satkauskas aiškina, ką iš tikrųjų reiškia žodžiai „Mylėk ir daryk, ką nori“.

Ar kada nors susimąstėte, kas yra laisvas žmogus? Šiandien tikriausiai dažnai išgirstume atsakymą, kad laisvas žmogus yra tas, kuris gali daryti, ką nori. Niekas jam nenurodo, niekas jo nevaržo. Jis pats sprendžia, kaip gyventi.

Reikia pripažinti, kad toks laisvės supratimas skamba labai patraukliai. Bet tada kyla nepatogių klausimų. Jeigu laisvė yra daryti, ką nori, kodėl žmonės, kurie atrodo visiškai laisvi, taip dažnai tampa savo įpročių vergais? Kodėl žmogus, kuris sako galintis nutraukti naudojimąsi socialiniais tinklais, nesugeba to padaryti? Žmogus, kuris nori nustoti pykti, toliau pyksta? Žmogus, kuris stengiasi išsaugoti šeimą, pats ją sugriauna?

Mes sakome, kad esame laisvi, bet kaip dažnai nesugebame padaryti net to, ką patys laikome geru? Prieš daugiau nei šešiolika amžių vienas žmogus pasiūlė atsakymą, kuris iki šiol glumina: „Mylėk ir daryk, ką nori.“

Vieni šią frazę laiko gražiausia krikščionybės santrauka, kiti – pavojingiausia. Nes jeigu skaitytume pažodžiui, atrodytų, kad šv. Augustinas sako: „Gyvenk, kaip nori, svarbiausia mylėti.“ Bet ar tikrai? Jeigu taip, kam tada reikalingi Dievo įsakymai? Kam Evangelijoje tiek reikalavimų? Kam Jėzus kalbėjo apie kryžių, savęs atsižadėjimą ir siaurą kelią?

Ne, šv. Augustinas tikrai neturėjo to omenyje. Ir tam, kad tai suprastume, turime pradėti ne nuo jo, turime pradėti nuo apaštalo Jono. Jis savo Pirmajame laiške parašo vieną trumpiausių, bet, ko gero, prasmingiausių sakinių Biblijoje: „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 16).

Taip pat skaitykite:

Kas yra Jėzus iš Nazareto?

Kieno galia?

Kaip išlikti Bažnyčioje, kai ji mus nuvilia?

Menininkė D. Gudačiauskaitė: „Kiekvienas etapas gražus, kiekvienas reikalingas, bet tas kančios slėpinys tuo metu tave veda“

Kunigas R. Doveika: apranga sakralioje erdvėje parodo mūsų savigarbą ir savivertę

Trečiadienio katechezė: muzika liturgijoje nėra vien pagražinimas

Psichologė L. Dirmotė apie sakralinius šokius: jie išlaisvina ir praplečia maldos potyrį

Teisingumo šaltis

Atkreipkite dėmesį, jis nesako, kad Dievas myli. Jis sako, kad Dievas yra Meilė. Vadinasi, tai nėra tik Jo atributas ar būdvardis apie Dievą. Tai yra Jo esmė. Toliau Jonas tęsia: „Kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.“

Būtent šį laišką po kelių šimtų metų komentavo šv. Augustinas ir jį komentuodamas ištarė tą garsiąją frazę.

Tačiau pirmiausia turime suprasti jį patį. Jis negimė šventuoju. Priešingai. Jis ieškojo laimės visur visais įmanomais būdais, tik ne ten, kur ji buvo.

Štai kodėl viena garsiausių jo maldų skamba taip žmogiškai: „Viešpatie, duok man skaistumą ir susivaldymą, bet dar ne dabar.“ Šioje maldoje telpa visa žmogaus drama. Mes norime gėrio, bet kartu nenorime atsisakyti to, kas mus traukia. Šv. Augustinas labai gerai pažino šią vidinę kovą.

Vieną dieną jis tai suprato, ir tai pakeitė visą jo gyvenimą: žmogų valdo ne tai, ką jis žino, bet tai, ką jis myli. Tik problema – kad mes dažniausiai cituojame jo minties pradžią. O štai ką iš tiesų norėjo pasakyti šv. Augustinas: „Mylėk ir daryk, ką nori. Jei tyli, tylėk iš meilės. Jei kalbi, kalbėk iš meilės. Jei taisai, taisyk iš meilės. Jei atleidi, atleisk iš meilės. Tegul tavo širdyje būna meilės šaknis. Iš šios šaknies negali išaugti nieko, kas nebūtų gera.“

Pagrindinė mintis nėra daryti, ką nori. Pagrindinė mintis tokia: „Tegul tavo širdyje būna meilės šaknis.“ Šv. Augustinas kalba ne apie elgesį, jis kalba apie žmogaus širdį. Jeigu medis serga, neužtenka ant šakų prikabinti gražių vaisių. Reikia gydyti šaknis. Taip pat yra su žmogumi. Mes dažnai bandome keisti savo elgesį – mažiau pykti, mažiau pavydėti, mažiau meluoti. Bet šv. Augustinas sako, kad problema yra ne šakos, problema yra šaknys. Jeigu širdį valdo puikybė, anksčiau ar vėliau tai išryškės ir darbuose. Jeigu širdį valdo godumas, jis pasireikš sprendimais. Jeigu širdį valdo baimė, ji valdys visą žmogaus gyvenimą.

Gal todėl šiandien taip dažnai nesuprantame šios frazės. Mes girdime tik antrą jos dalį: „Daryk, ką nori.“ Šv. Augustinas pirmiausia sako: „Mylėk.“ Ir ne bet kaip – mylėk taip, kaip myli Dievas.

Tekstą parengė Austėja Žalalytė.