Psichoterapeutė E. Kusz: seksualinio piktnaudžiavimo problema yra ne vien Bažnyčios, bet ir socialinė

E. Kusz buvo pakviesta dalyvauti Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje, kurio metu supažindino vyskupus su tuo, kas įgyvendinta Lenkijoje pagal Popiežiškosios komisijos parengtas nepilnamečių apsaugos gaires.

Pati viešnia šioje srityje Lenkijoje ėmė darbuotis prieš 15 metų. Tai daryti ją paskatino susidūrimas su dvasininkų išnaudojimo aukomis – tada ši problema dar nebuvo iškelta žiniasklaidoje. Kartu su kolegomis ir bendraminčiais pasauliečiais psichoterapeutė pradėjo burti specialistus, domėtis Bažnyčios Jungtinėse Valstijose, Airijoje, Vokietijoje patirtimi. Taip 2014-aisiais Krokuvoje buvo įkurtas Vaiko teisių apsaugos centras, rengiantis mokymus sielovados darbuotojams ir siūlantis podiplomines studijas. Jas baigė jau per pusantro šimto absolventų.

Ne visų Lenkijos vyskupų vienodas požiūris į piktnaudžiavimo problemą

Į klausimą, kaip institucinė Bažnyčia sutiko Vaiko teisių apsaugos centro veiklą pačioje pradžioje ir kaip žiūri į ją dabar, ponia E. Kusz atsakė, kad yra vyskupų, su kuriais iš pat pradžių buvo galima kalbėtis apie išnaudojimo problemą, ir tokių, su kuriais – ne.

„Tuo metu Lenkijoje apaštališkasis nuncijus buvo arkivyskupas Celestino Migliore, garsus diplomatas. Jis palaikė mūsų iniciatyvą. Lenkijoje yra daugiau kaip šimtas vyskupų. Kai kurių tiesiai ir klausėme: kada prabilsime apie šią problemą? Su kitais susikalbėti buvo sunkiau“, – sakė E. Kusz.

Pasak psichologės, ne visa Lenkijos vyskupų konferencija laikosi vienodo požiūrio į piktnaudžiavimo problemą. Kai kurios vyskupijos ir vienuolijos labai gerai dirba, bet yra tokių, kurios viską atlieka formaliai, tik iš reikalo.

Daugiau kaip dešimt vyskupų jau yra pašalinti iš pareigų dėl piktnaudžiavimų dangstymo ir netinkamo šios problemos sprendimo. Vien šiemet buvo pašalinti du vyskupai.

Taip pat skaitykite:

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Kunigas R. Urbonavičius apie Bažnyčios komunikaciją dėl dvasininkų nusikaltimų: „Jeigu galime organizuoti gražiausius renginius, kodėl negalime profesionaliai reaguoti į šią blogą situaciją?“

Arkivykupas: seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius prašo atleidimo iš kunigystės

Tiesos, atsakomybės ir saugios aplinkos kūrimo keliu

Kurija: pokalbis su Seimo vadovu derinamas, arkivyskupas nutraukė suplanuotas keliones

Arkivyskupas emeritas L. Virbalas SJ: „Konkretūs neatidėliotini žingsniai būtų reikalingiausi“

Kunigas R. Peciunas prabilo apie jam pareikštus kaltinimus: vaizdo įrašus su vaikais siuntė jų tėvai

Lietuvoje prieš 15 ar 20 metų pranešimai apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus dažnai ne tik hierarchų, bet ir pačių tikinčiųjų buvo traktuojami kaip Bažnyčios puolimas, tačiau dabar požiūris keičiasi. Prieš metus garsiai nuskambėjusią Vilniaus kurijos kanclerio bylą paviešino būtent sekuliari žiniasklaida.

Paklausta, kaip buvo ir yra Lenkijoje, ar katalikiška žiniasklaida, tarkim, Marijos radijas, apie tai kalbėjo, Krokuvos „Ignatianum“ universiteto Vaiko teisių apsaugos centro direktoriaus pavaduotoja pasakojo, kad Marijos radijas apie tai tikrai nekalbėjo, o su kita žiniasklaida yra įvairiai.

Iš pradžių, pasak jos, jokia katalikiška žiniasklaida nerašė apie piktnaudžiavimą. „Tokia problema net „neegzistavo“, o dabar vienas žurnalistas, ne iš katalikiško leidinio, bet iš „Rzeczpospolitos“, yra centro studentas. Jis žino apie šią problemą ne iš žiniasklaidos, bet iš vidaus. Žino, kaip reikia dirbti su aukomis ir kaltininkais, kaip turi vykti prevencija. Yra ir labai drąsių žurnalistų, išsamiai tiriančių šią problemą. Pavyzdžiui, du pasauliečiai žurnalistai pernai atliko labai rimtą tyrimą, remdamiesi savo pačių surinkta archyvine medžiaga. Bet yra tokių, kurie nusistatę prieš Bažnyčią ir tik ieško sensacijų. Dėl to ne visos publikacijos sekuliarioje žiniasklaidoje būna tiesa“, – teigė E. Kusz.

Dauguma buvo linkę kreiptis į pasauliečius, bet buvo norinčiųjų kreiptis ir į kunigą. Vieni nori eiti pas Bažnyčios pasiūlytą specialistą, kiti – ne. Viskas priklauso nuo žmogaus.

Pasitikėjimo institucine Bažnyčia krizė – kaip ją atkurti?

Bažnyčios vadovai, specialistės teigimu, sako esantys pajėgūs išspręsti šią problemą savo jėgomis. O kiti – kad padėti turėtų ne institucinė Bažnyčia, o nepriklausomi šaltiniai, nes aukos tuomet bus labiau linkusios jais pasitikėti.

Į klausimą, kas gali geriausiai pagelbėti išnaudojimo aukoms pagal Lenkijos patirtį, E. Kusz atsakė, kad prieš dvejus metus, rengdamasi paskaitai vyskupų deleguotiems sielovadininkams, ji apklausė daugiau kaip 30 išnaudojimo aukų, į ką jos labiau norėtų kreiptis pagalbos. Dauguma buvo linkę kreiptis į pasauliečius, bet buvo norinčiųjų kreiptis ir į kunigą. Vieni nori eiti pas Bažnyčios pasiūlytą specialistą, kiti – ne. Viskas priklauso nuo žmogaus.

Kai kurios aukos patyrė vieno kunigo išnaudojimą, bet sulaukė kito kunigo arba kitos bendruomenės pagalbos, todėl nėra neigiamai nusistačiusios prieš Bažnyčią apskritai, tik prieš konkretų dvasininką. Kiti nusistato prieš visą Bažnyčią ir nenori turėti su ja jokių reikalų, tikino specialistė.

Piktnaudžiavimo problema sukėlė didžiulę pasitikėjimo institucine Bažnyčia krizę. Tad kokie yra svarbiausi žingsniai, padedantys atkurti tą pasitikėjimą?

„Aš manau, kad tai priklauso ne nuo visos Bažnyčios ir Vyskupų konferencijos, nes tai neįmanoma. Bet štai pavyzdys, kuriuo pasidalinau ir per susitikimą su jūsų vyskupais, – patirtimi dalijosi E. Kusz. – Vienoje parapijoje buvo labai baisi situacija – nuo išnaudotojo nukentėjo daugiau kaip 10 mažamečių mergaičių, tačiau buvo imtasi labai teisingų priemonių.

Surengta spaudos konferencija. Vieną sekmadienį atvykęs vyskupas aukojo specialias Mišias ir susitiko su visais, kurie norėjo su juo pasikalbėti. Po to keletą mėnesių sekmadieniais iš kurijos atvykdavo asmuo, dirbantis nepilnamečių apsaugos srityje, aukoms buvo suteikta reikalinga pagalba. Dabar šioje parapijoje sielovada vyksta puikiai – žmonės pasitiki savo ganytojais. Manau, kad toks ir turi būti kelias – jei yra byla, mes privalome susitikti su aukomis, padėti joms, viską atlikti kruopščiai ir teisingai. Tokie dalykai teikia pasitikėjimo.

Ir, žinoma, tai, ką įdiegė daugybė šalių, – tai prevencija. Seksualinio piktnaudžiavimo problema yra ne vien Bažnyčios, bet ir socialinė – du trečdaliai išnaudojimo atvejų nutinka šeimose. Todėl tiek kunigus, tiek sielovadininkus mokome atpažinti požymius, kai vaikas yra skriaudžiamas. Tai susiję su pasitikėjimu.

Pagal dabar Lenkijoje galiojančius įstatymus, visose įstaigose, kuriose yra nepilnamečių iki 18 metų amžiaus, privalo būti įdiegtos pagalbos vaikui gairės.“

Apie 5–10 proc. kaltinimų nepasitvirtina

Neseniai katalikiškoje žiniasklaidoje itin plačiai nuskambėjo Prancūzijos pavyzdys, kai per Velykas Bažnyčią papildė rekordinis pakrikštytų suaugusiųjų ir paauglių skaičius – 12 135. Kai kas tai sieja su atsikuriančiu pasitikėjimu Bažnyčia po to, kai Prancūzijoje speciali komisija atliko išsamų tyrimą apie išnaudojimo mastus tenykštėje Bažnyčioje.

Gerai šiandienės Bažnyčios situaciją žinanti Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narė teigė nemananti, kad šie dalykai yra labai susiję. Nes, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose nebuvo komisijos, bet ten labai gerai atliekami tyrimai, taikoma geroji praktika, diegiama prevencija, tada nauji žmonės ateina į Bažnyčią. Ir atvirkščiai – iš Kanados pasiekė pranešimai, kad, kai parapijoje kilo piktnaudžiavimo problemų ir jos nebuvo tinkamai sprendžiamos, ją paliko apie trečdalis parapijiečių.

Paklausta, ką daryti tokiais atvejais, kai kaltinimai kunigui piktnaudžiavimu nepasitvirtina – juk per tą laiką būna sugadinta reputacija, kartais doras kunigas ilgai negali nusikratyti šmeižto paliktos dėmės, – E. Kusz atsakė, kad, Vatikano skaičiavimais, apie 5–10 proc. kaltinimų nepasitvirtina, bet jei tyrimas gerai atliekamas, jis ir parodo, kad kaltinimai buvo melagingi. O jei tas atvejis buvo aprašytas žiniasklaidoje ir plačiai žinomas, vyskupas privalo viešai reabilituoti nekaltai apkaltinto kunigo vardą.

Tekstą parengė Rita Bagdonaitė.

Susiję:

Bernardinai.lt

< 1 min

Tyrimas: Vokietijos Protestantų Bažnyčios išnaudojimo aukomis tapo iki 9355 nepilnamečių

Jurgita Jačėnaitė

4 min

Arkivysk. G. Grušas apie startuojančią išklausymo tarnystę: patyrusiems išnaudojimą Bažnyčioje tereikės parašyti laišką

Nomeda Hofertaitė

6 min

Seksualinis vaikų išnaudojimas artimoje aplinkoje: paskutinis tabu – incestas

Vatican News

2 min

Popiežius: kova su išnaudojimais – visos Bažnyčios pareiga