Aldona Raižytė SJE – disidentė, katalikiško jaunimo ugdytoja

Aldona, baigusi Alšininkų (Prienų r.) septynmetę mokyklą, išvyko gyventi į Kauną. Čia padėjo prižiūrėti tetos vaikus. Kaune baigė vakarinę vidurinę mokyklą, paskui – Marijampolės aukštesniąją pedagoginę mokyklą, tačiau dėl patriotinių nuostatų ugdymo įstaigose sovietų valdžios buvo nepageidaujama. 1965–1970 m. dirbo Kauno radijo galvaninių elementų gamykloje.

Su vaikais ir jaunimu parapijose ji dirbo nuo 1961 m., o kaip vadovė – nuo 1965 m. Organizavo jaunimo pogrindžio susitikimus, su jaunimu rinko parašus protesto prieš sovietų valdžią peticijoms, visada šventė Vasario 16-ąją, su jaunimu platino pogrindžio spaudą, statė ir gynė kryžius. Didelę įtaką Aldonai padarė dalyvavimas kunigo Juozo Zdebskio slaptai vedamose rekolekcijose.

1965 m. pranciškonių vienuolyne Aldona davė vienuolinius įžadus. Po kelerių metų, jausdama pašaukimą dirbti su vaikais ir jaunimu, perėjo į Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją, kur šiam darbui buvo palankesnės sąlygos.

1969 m. uolių kunigų ir vienuolių pastangomis Lietuvoje ėmė plisti Eucharistijos bičiulių sąjūdis. Sąjūdžio nariai rengdavo moksleivių susirinkimus, juose kunigų ir vienuolių seserų vadovaujami organizuodavo rekolekcijas, konferencijas, išvykas į gamtą, vaidindavo religinėse ir patriotinėse pjesėse. Ypač veikli buvo Kauno Petrašiūnų parapija, kur jaunimui vadovavo sesuo A. Raižytė SJE ir Saulius Kelpšas.

Aktyvi jaunimo veikla, eisenos į Šiluvą, Kryžių kalną, religinių ir patriotinių vaidinimų rengimas išgarsino Petrašiūnų jaunimą visoje Lietuvoje. Viena iš Eucharistijos bičiulių sąjūdžio vadovių Birutė Briliūtė mini, kad dirbo su jaunimu ir vaikais įvairiose parapijose, o vėliau su seserimi A. Raižyte SJE ir S. Kelpšu bandė suburti ir visą Lietuvos katalikiškąjį jaunimą.

Sesuo A. Raižytė SJE organizavo paramą politiniams kaliniams ir jų šeimoms, rinko medžiagą apie pokario pasipriešinimą, dalyvavo platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, „Aušrą“ ir kitus pogrindžio leidinius, jiems rinko informaciją, organizavo jaunimo susitikimus su buvusiais partizanais ir žygius partizanų takais.

Nuo 1975 m. ji rengė akciją siųsti sveikinimus politiniams kaliniams. Vasario 16-osios, Šv. Velykų, Kalėdų ir panašiomis progomis politiniai kaliniai gaudavo atvirukus su sveikinimais ir pieštais Gedimino stulpais, Vyčio kryžiumi ar net Trispalve. Dėl šios rezistencinės veiklos seserį Aldoną SJE nuolat persekiojo KGB, jai neleido dirbti pedagoginio darbo.

Taip pat skaitykite:

Kaune Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys minėjo 50 metų jubiliejų nuo slapta duotų įžadų

Brolis G. J. Juškevičius OP davė amžinuosius įžadus į Pamokslininkų ordiną

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Kunigas R. Urbonavičius apie Bažnyčios komunikaciją dėl dvasininkų nusikaltimų: „Jeigu galime organizuoti gražiausius renginius, kodėl negalime profesionaliai reaguoti į šią blogą situaciją?“

Arkivykupas: seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius prašo atleidimo iš kunigystės

Tiesos, atsakomybės ir saugios aplinkos kūrimo keliu

Kurija: pokalbis su Seimo vadovu derinamas, arkivyskupas nutraukė suplanuotas keliones

Sesuo A. Raižytė SJE patyrė tardymus, kratas ir persekiojimus, apie tai pateikta daug informacijos pogrindžio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje“. 1980 m. buvo padaryta krata jos bute, paimta fotografijų, spausdintas kreipimasis į jaunimą, įvairios tautinės, religinės literatūros, pogrindžio leidinys „Patarimai, kaip laikytis tardymo metu“. 1983 m. lapkričio 28 d. Kaune milicija sulaikė seserį A. Raižytę SJE ir nuvežė į milicijos skyrių, po kurio laiko – į namus, ten padarė kratą. Taip pat sesuo Aldona SJE 1986 m. gegužę vienoje Kauno gatvėje buvo sulaikyta ir nuvežta į Kauno saugumą.

1980 m. sesuo A. Raižytė SJE pasirašė skundą LSSR generaliniam prokurorui Alfonsui Kaireliui dėl Povilo Pečeliūno ir Gintauto Iešmanto teismo metu įvykusio neteisėto Petro Cidziko ir Danutės Keršiūtės sulaikymo. 1981 m. pasirašė protesto pareiškimą LSSR KP CK antrajam sekretoriui Nikolajui Dybenkai dėl Mečislovo Jurevičiaus ir Vytauto Vaičiūno teisimo už dalyvavimą religinėse eisenose ir už draudimą artimiesiems dalyvauti šiuose teismuose.

1983 m. pasirašė protesto pareiškimą LTSR aukščiausiajam prokurorui dėl milicijos smurto kunigo Alfonso Svarinsko teismo metu. 1983 m. A. Raižytė SJE ir dar aštuoni asmenys pasirašė protesto pareiškimą LSSR KGB viršininkui dėl kunigo A. Svarinsko kalinimo ir pasisiūlė būti įkalintiems vietoj jo.

1980 m. sesuo A. Raižytė SJE buvo verčiama atsisakyti pedagoginio darbo Kauno lopšelyje-darželyje. Tam pasitelkti nepagrįsti papeikimai, skundai, nuolatiniai vizitai. Atleisti seserį A. Raižytę SJE ypač reikalavo Kauno komunistų partijos komiteto antrasis sekretorius Butylkinas – jis nuolatos šantažavo vaikų darželio vedėją. 1981 m. balandžio 1 d. sesuo A. Raižytė SJE buvo priversta išeiti iš darbo. O 1985 m. balandį Kauno 46-ojo vaikų darželio auklėtoja sesuo A. Raižytė SJE buvo atleista iš darbo, nors įsidarbino vos prieš kelis mėnesius.

1984 m. Kaune Onos ir Povilo Butkevičių bute vyko jaunimo susitikimas, kuriame dalyvavo apie 50 asmenų. Susitikime buvo P. Cidzikas, kunigas Albinas Deltuva, S. Kelpšas, sesuo A. Raižytė SJE. Susitikimo dalyviai buvo nuvežti į miliciją ir verčiami rašyti pasiaiškinimus. Tardymuose čekistai stengėsi organizavimu apkaltinti kaunietę seserį A. Raižytę SJE ir garliavietį S. Kelpšą.

1986 m. sausio 15 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius reikalavo, kad klebonai A. Graužinis ir K. Statkevičius uždraustų bažnyčiose reikštis tokiems ekstremistams kaip sesuo A. Raižytė SJE, kuri dirba su jaunimu, organizuoja spektaklius.

1987 m. sesuo A. Raižytė SJE ir dar keliolika rezistentų pasirašė kreipimąsi į visus pasaulio geros valios žmones. Jame buvo kreipiamasi į pasaulio sąžinę dėl klastingo Ribbentropo–Molotovo pakto padarytų skriaudų lietuviams, latviams bei estams, prašoma likviduoti to pakto padarinius ir grąžinti toms tautoms apsisprendimo teisę („Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, t. 6, p. 307, 363, 488, 489, 555, 556; t. 7, p. 443, 444, 517, 518; t. 8, p. 91, 92, 157, 158, 440; t. 9, 152, 188, 444–448).

LSSR KGB Kauno skyriaus operatyvinio tyrimo bylos (pradėtos 1982 m. spalio 1 d.) kortelėje nurodyta, kad sesuo A. Raižytė SJE įtariama dalyvaujanti ruošiant ir leidžiant nelegalią antisovietinę spaudą. Taip pat ji 1982 m. spalio 1 d. buvo įtraukta į grupinę operatyvinę KGB tyrimo bylą „Otščepency“ („Atskalūnai“).

1986 m. seseriai A. Raižytei SJE pradėta operatyvinė sekimo byla, KGB jai suteikė slapyvardį Osa (liet. „Vapsva“). Operatyvinės sekimo bylos kortelėje pažymėta, kad sesuo A. Raižytė SJE, Eucharistinio judėjimo Petrašiūnų būrelio vadovė, vykdo nacionalistinę veiklą, dalyvauja leidžiant ir platinant nelegalius leidinius.

LSSR KGB Kauno skyrius darė spaudimą KGB tardymo skyriui, kad seseriai A. Raižytei SJE būtų iškelta baudžiamoji byla. Tačiau LSSR KGB pirmininkas J. Petkevičius 1984 m. pasiūlė intensyviau ir kruopščiau padirbėti tiriant antisovietinę jos veiklą. Jis rekomendavo nustatant antisovietinės literatūros platinimą naudoti kratas, sulaikymus su įrodymais, tiksliai nustatyti, kad sesuo A. Raižytė SJE renka antisovietinių dokumentų parašus. Galima numanyti, kad tik 1988 m. prasidėjęs Atgimimas išgelbėjo seserį Aldoną SJE nuo represijų.

Vedama krikščioniškos pasaulėžiūros padėti labiausiai nuskriaustiesiems 1989 m. spalį sesuo Aldona SJE įsidarbino auklėtoja Kauno 1-uosiuose vaikų namuose, 1989 m. gruodį tapo vadovaujančia auklėtoja, o 1991 m. priimta į SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją motinos auklėtojos pareigoms. Nuo 1992 m. dirbo fondo Vaiko tėviškės namų įstaigoje motina aukle. Dirbdama motina aukle Viduklėje (Raseinių r.) ir Šiluvoje, nuo vystyklų iki pilnametystės užaugino dešimt iš vaikų namų paimtų vaikų, dalis jų jau sukūrę savo šeimas.

Leidinyje „Laisvė ir tikėjimas: krikščioniški trileriai sovietmečiu“ sesuo Aldona SJE mini: „Įgyvendinau savo svajonę globoti vaikus, tačiau šiandien turiu ne mažiau nerimo širdyje, nei pradėjusi dirbti Petrašiūnuose, nes matau, kokioje dvasinėje atmosferoje auga naujos kartos, kaip greitai viską užvaldo materializmas ir sunyksta pagarbos kitam bei tarnystės dvasia. Kita vertus, kaip ir anuomet, taip ir šiandien svarbiausia – turime daryti tai, ką galime, kam esame Viešpaties šaukiami, o visa kita yra Jo rankose.“

Pastaraisiais metais sesuo Aldona SJE gyvena Kauno rajono Antkalnių kaime. Būtų gražu seserį A. Raižytę SJE už jos gyvenimo patriotinę veiklą, už sovietmečiu laisvos Lietuvos vertybių ugdymą pagerbti valstybiniu apdovanojimu.

Susiję:

Julius Sasnauskas

3 min

Disidentai

Bernardinai.lt

9 min

Jadvyga Gema Stanelytė. Būti Eucharistijos bičiuliais

Arvydas Gelžinis

4 min

Minint laisvės kovų dalyvės Ksaveros Julijos Kuodytės SJE gimimo 100-metį

Irena Petraitienė

8 min

Ses. Viktorija SJE: „Svarbu, Viešpatie, kad esu šitame sode“