Augminas Petronis

Nei Lietuva, nei ateitininkija nebūtų, kokios yra, jei nebūtų buvę Stasio Šalkauskio.

Kaip taip nutinka, kad terapija žmonės ima vadinti tiesiog tai, ką normaliai būtų galima pavadinti poilsiu?

Baigęs politikos mokslus ir kurį laiką dirbęs finansų srityje, Laurynas Adamonis nusprendė pasukti profesionalaus muzikanto keliu.

Filmo „Konklava“ žiūrimumas internetinėse platformose po popiežiaus Pranciškaus mirties padidėjo beveik tris kartus.

Ir vaikus apsaugoti nuo visai netyros neva juos išlaisvinti siekiančios suaugusiųjų beprotybės būtų svarbus saugiklis.

„Noriu pats toliau kurdamas ir atlikdamas džiazo muziką naudotis bent dalimi čia įgytos išminties“, – sako jis.

O jeigu niekas nesužinotų – nei „Sodra“, nei policija, nei FNTT ar STT niekada nesuuostų?

Vaikai juk nėra Švietimo ir mokslo ministerijos nuosavybė, laikinai patikėta prižiūrėti tėvams.

Vertybės yra dviprasmybės. Kasdienėje kalboje dažnai neaišku, kuri iš šių prasmių turima omeny.

Šiame interviu Rūta Vox pasakoja, kuo ją sužavėjo senoji muzika, apie atlikėjos kelią ir lietuvišką baroko operos mokyklą.

Iš tikrųjų tai visai nėra neutralus fonas.

Nežinau, kuo kitu paaiškinti išliekantį feisbuko naudojimą, jei ne masine žmonių priklausomybe.

Klausydamasis, kaip kairieji aktyvistai agituoja už Stambulo konvenciją, retai išgirsi, kam ji iš tikrųjų reikalinga.

Apsukti šitą judėjimą į priešingą pusę greičiausiai galėtų tik didžiulė kultūros pervarta. O didžiulės kultūros pervartos yra retos.

Tikiu, kad modernybė atstovauja galingam paveldui, nemaža dalimi dėl to, kad tai iš dalies krikščioniškas paveldas.

Kultūros karai tampa pagrindiniu profesionalių leftistų ir profesionalių konservatorių darbu.