
Adelė Dirsytė – kankinė, kurios žodžiais meldėsi popiežius
Vargu ar Adelė galėjo numatyti, kad jos surašytos maldos vėliau bus spausdinamos milijoniniais tiražais, jomis melsis ir žavėsis būsimasis popiežius šventasis Paulius VI.
Vargu ar Adelė galėjo numatyti, kad jos surašytos maldos vėliau bus spausdinamos milijoniniais tiražais, jomis melsis ir žavėsis būsimasis popiežius šventasis Paulius VI.
Nors Teofiliui Matulioniui teko 16 metų kalėti beveik dešimtyje įkalinimo įstaigų, laikydamasis Kristaus Evangelijos, jis išliko tvirtas tiesos liudytojas ir laisvas žmogus.
Prieš 90 m. gimė kun. Juozas Zdebskis. Jis sakydavo: „Kai aš iš meilės išeinu iš krantų, tai aš jau nebeturiu parapijos ribų. Visi mano parapija, visi – mano.“
Sibiro tremtyje Adelė rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių ir sudėjo jas į mažą knygelę „Marija, gelbėk mus“.
Kun. A. Lipniūnas su vilties kupinu optimizmu žvelgė ne tik į save, bet ir į tautos ateitį: „Mes matysime prisikėlusią Lietuvą Dievo malonėje, prisikėlusias visas širdis meilėje.“
Už trumpų biografijos faktų, sutelpančių į kelis sakinius, glūdi mums nepažinta žmogaus siela. Iš prigimties jautri, kukli ir tyli mergina parodė nepaprastą drąsą ir ištikimybę Tėvynei.
Pal. Teofilius nepaminėtas šv. Faustinos raštuose, bet jo pastangos pritaikyti ir skleisti pamaldumą lietuviškai kalbantiems tikintiesiems reiškė pasaulinio paplitimo pradžią.
Lietuvoje popiežius neįvardijo nei vieno mūsų šventojo, nepaminėjo pal. Teofiliaus. Visgi daugiau nei žodžiais buvo pasakyta simboliais, prisilietimais, ašaromis ir malda.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!