Vytenis Vaškelis

Pirmiausia pats Jėzus yra nesugriaunama Uola, o šv. Petras – Jo Uolos uola.

Nors svarbus prašomas dalykas yra vertas visų žmogaus pastangų, Dievas kartais neišsyk atsiliepia į mūsų maldas.

Šį sekmadienį su Jėzumi ir apaštalais tęsiame dvasinių apmąstymų kelionę. Mokykimės iš Jėzaus ir mokinių!

Duonos dauginimo stebuklas – nuoroda į Dangų, kad žmonės keltų savo širdis į Švenčiausiąją Trejybę.

Žmogaus atrastas lobis – ne medžiaginių dalykų viršūnė, o į naują gyvenimą trykštantis gyvojo vandens Šaltinis.

Kalbėdami apie aplinkinius išsaugokime įžvalgų budrumą.

Iš Dangaus krintančio Dievo žodžių lietaus paskirtis – iš aukštybių atgimdyti savimi persisotinusią sielą.

Nepriešindami Dievo meilės ir pažinimo svarbos sakome, kad ne mokslas ir technologijos yra Dievas, o Gailestingumas.

Jėzaus skelbiami žodžiai yra dieviškos išminties druska pasūdyti, ir jų kilmė – iš aukščiau.

Šio sekmadienio Evangelija byloja apie Jėzų, kuris drąsino apaštalus nebijoti žmonių, garsiai skelbiant žinią nuo stogų.

Kur yra skelbiamas Dievo žodis ir asmeniniu gyvenimu liudijamas Kristus, ten vyksta sielų atgimimas ir pasirengimas galutinei pjūčiai.

Mažoje Ostijoje yra Esantysis, kurio neriboja nei laikas, nei šviesmečiai.

Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios tarpusavio bendrystė mus moko, kaip praktiškai, malonei veikiant, įsitraukti į Trivienio Dievo gyvenimą.

Sekminių Dvasios pirmoji ir akivaizdžiausia dovana apaštalams – kitos kalbos kaip būsimo tautų evangelizavimo vaisius.

Jėzus savo mokiniams paskelbia svarbią žinią, kad greitu laiku jie bus pakrikštyti Šventąja Dvasia.

Mūsų gyvenimo esmė yra Jėzaus vartai, kai pro juos eina tie, kurie klauso ne savo, o Jo balso.