Būsto įperkamumas – prasčiausias per dešimtmetį

„Būsto įperkamumas yra nukritęs į tikrai mažą lygmenį ir yra maždaug 2010 metų lygio“, – ketvirtadienį indekso pristatyme sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Bankas prognozuoja, kad 2024 metais būsto kainos nedidės, o atlyginimai augs apie 8 procentais.

„Jeigu būsto kainos nedidėja, (…) tai mūsų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas jau grįžta į tą, sakykim, teigiamą teritoriją ir tampa įperkamas. (…) Prognozėms pasitvirtinus, kitų metų pabaigoje (vidutinė šeima Vilniuje) jau galėtų įsigyti 59 kv. metrų būstą“, – žurnalistams sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Vis dėlto net ir prie tokių teigiamų tendencijų įperkamumas vis dar išliks dešimtmečio žemumose, todėl sandorių skaičius turėtų išlikti šių metų lygio“, – pridūrė jis.

Vilniuje šiuo metu indeksas siekia 86 punkto. Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 14 proc. per mažos, norint įsigyti 55 kv. metrų būstą. V. Šimkus sako, jog vilniečiai dabar gali įsigyti vidutiniškai 47 kv. metrų ploto būstą – 19 kv. metrų mažiau nei prieš metus.

^Reklama

Todėl Vilniuje, būsto išperkomoji nuoma tampa vis labiau populiarus pasirinkimas tarp norinčių įsigyti nuosavą būstą.

Kaune ir Klaipėdoje indeksas krito daugiau nei Vilniuje, tačiau dėl santykinai neaukštų kainų išlieka aukštas – atitinkamai 129 ir 135 punktai. Čia gyventojai galėjo įpirkti maždaug 70 kv. metrų ploto butą,

Taip pat skaitykite:

Ministras: visos Baltijos šalys turi tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamų grūdų kilmę

„BaltCap“ fondas iš audito kompanijos reikalauja 40 mln. eurų kompensacijos

G. Nausėda: šalies verslo konkurencingumas tampa kritiškai svarbus

G. Nausėda apie AfD pergalę regioniniuose rinkimuose: vertinu kaip nusivylimą

G. Nausėda su Lietuvos ambasadoriais aptarė gynybą, pabrėžė strateginių partneryčių svarbą

J. Taminskas: dėl KET pakeitimų su dviratininkais rasta sprendimų, diskusijos bus tęsiamos

VSD: 22 technologijų įmonėje dirbę baltarusiai paskelbti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui

„Snoro“ lėšos buvo leidžiamos banko gyvybei palaikyti, tikina V. Antonovas

Anot ekonomisto, pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikę indeksą, buvo didelis pastarųjų metų kainų šuolis ir rekordiškai didėjusios Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos.

„Per pandemiją buvo išaugęs didesnio būsto poreikis, o būsto įperkamumas buvo aukštumose, todėl gyventojai rinkosi didesnius butus. Pakilus būsto kainoms ir palūkanoms, sparčiai pasikeitė gyventojų galimybės ir prioritetai“, – teigė V. Šimkus. Vis dėlto, anot jo, tendencijos nuteikia pozityviai: planuojama mažinti palūkanų normą, toliau auga atlyginimai. „Gera žinia, kad atlyginimai didžiuosiuose miestuose toliau sparčiai auga“, – sakė jis.

Būsto nuomos grąžos rodiklis – žemiausias nuo 2011-ųjų

„Swedbank” skaičiuojamas nuomos grąžos rodiklis šių metų pabaigoje dar sumažėjo ir išlieka žemiausias nuo 2011 metų. Šis rodiklis parodo, kokią dalį būsto kainos sudaro jo metinės nuomos pajamos. Vidutinė nuomos grąža Vilniuje siekia 5 proc., senamiestyje – 4,2 proc., Kaune – 5,6 proc. Šie rodikliai yra maždaug procentiniu punktu mažesni nei ilgalaikis istorinis vidurkis.

N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu paskolos įmokos ir būsto nuomos kainos santykis yra rekordiškai aukštas – nuomos alternatyva pastaraisiais metais tampa vis patrauklesnė. „Beveik nesiskiria išlaidos žmogaus, jeigu jis būstą perka arba jį nuomojasi. (…) Būsto kainos augo gerokai sparčiau negu nuoma bei reikšmingai kilusios palūkanos, kurios neturėjo įtakos besinuomojantiems būstą“, – sakė N. Mačiulis. „Derybų galia išlieka pirkėjų rankose, daugelis renkasi nuomą ir laukia palankesnių rinkos sąlygų“, – pridūrė jis.

N. Mačiulio teigimu, kai kuriose euro zonos šalyse jau matoma defliacija, o daugelis ekonomikų nebeauga arba patiria nuosmukį. „Prie tokių aplinkybių netvarus kainų augimas mažai tikėtinas, priešingai, didėja nemokumo ir nedarbo augimo rizika“, – sakė jis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazinių palūkanų normas pradės mažinti jau 2024 metų balandį, per visus metus jos sumažės 1,5 procentinio punkto.

„Infliacija euro zonoje mažėja sparčiau, nei tikėjosi ECB, ir, tikėtina, per artimiausius mėnesius nukris iki 2 proc. kartelės. Tai leis ECB pripažinti pergalę prieš infliaciją ir pradėti mažinti palūkanų normas“, – sakė N. Mačiulis.

Susiję:

Bernardinai.lt

< 1 min

Bažnyčia padės karo pabėgėliams: svarbu būstas, bet svarbiausia – broliškas priėmimas

Bernardinai.lt

3 min

Vytautas V. Landsbergis: „Namai – daug platesnė sąvoka negu gyvenamasis būstas“

Bernardinai.lt

2 min

Sunkmečiu socialinis būstas – tarsi stebuklas

Valdas Pryšmantas

Giedrius Gaidamavičius

3 min

Analitikai: mėnesio infliaciją netrukus vėl gali keisti defliacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.