Galimybė Liberalų sąjūdžiui? Ekspertai įvertino S. Skvernelio pareiškimą, kad bendro darbo su „valstiečiais“ nemato

Antradienio vakarą posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba neatmetė galimybės diskutuoti dėl darbo koalicijoje, bet partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į tai šiuo metu žiūri skeptiškai.

S. Skvernelis jau ne kartą viešai buvo išreiškęs norą koalicijoje dirbti su Liberalų sąjūdžiu, o ne „valstiečiais“, tačiau su pastaraisiais šiuo metu derasi rinkimus laimėję socialdemokratai. Ar antradienį paskelbtas demokratų pareiškimas yra galimybė Liberalų sąjūdžiui tęsti darbus Seime kaip valdantiesiems ir kuo naudingas toks pareiškimas – dienraštis „Bernardinai.lt“ paklausė politologų.

Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė GABRIELĖ BURBULYTĖ-TSISKARISHVILI dienraščiui tikino, kad toks pareiškimas yra labiau ne lango atvėrimas liberalams, tačiau demokratų derybinių galių ir pozicijų stiprinimas diskusijose su socialdemokratais.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS pabrėžė, kad, viena vertus, į pareiškimą galime žvelgti kaip į galimybę Liberalų sąjūdžiui išlikti valdžioje. Kita vertus, toks pareiškimas gali atverti langą deryboms ir su iš Seimo dėl Konstitucijos pažeidimo pašalinto Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“.

LVŽS neatitinka keliamų lūkesčių

Demokratų sąjungos lyderis S. Skvernelis antradienį tikino, kad LVŽS neatitinka partneriams keliamų lūkesčių. „Valdyba pritarė, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, atstovaujama derybinės grupės narių, pradėtų koalicines derybas su Lietuvos socialdemokratų partija. Mes buvome pakviesti ir į tą pakvietimą atsiliepiame – norime dirbti koalicijoje su Lietuvos socialdemokratų partija ir konstatuojame, kad ta partija yra centrinė ir formuoja valdančiąją koaliciją“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Kokie mūsų lūkesčiai dėl galimų partnerių – koalicijos derybose priimtinos tik tos politinės partijos, kurios nebetęstų ankstesnėse kadencijose pradėtų kultūrinių karų, kurių frakcijos būtų stabilios ir prognozuojamos, kurių lyderiai prisiimtų asmeninę politinę atsakomybę, kurios negrįstų veiklos melu, gerbtų koalicijos partnerius, pasitikėtų jais bei įsipareigotų remti dalykiškos ir profesionalios Vyriausybės darbą“, – įvardijo jis.

Taip pat skaitykite:

Prezidentas G. Nausėda atvyko į Kyjivą: visada esame kartu

Premjeras M. Sinkevičius: dėl praūžusios audros padėtis įtempta, tačiau ekstremaliosios situacijos skelbti neketinama

Stiprindama oro erdvės apsaugą, kariuomenė Vilniaus prieigose dislokavo sistemą NASAMS

Lietuvoje minimos Baltijos kelio 37-osios metinės

Kariuomenės vadas sako esantis tikras, kad JAV kariai į Lietuvą sugrįš

Vyriausybė skyrė 56,6 mln. eurų Vokietijos karių vaikų mokykloms Vilniuje ir Kaune

Politologas A. Lašas apie O. Laneckio pasitraukimą iš Lietuvos oro uostų valdybos: „Lietuva negali rizikuoti“

Prokurorai atsisakė reikalavimo LRT žurnalistei atskleisti informacijos šaltinį

Paklaustas, ar LVŽS atitinka šiuos lūkesčius, S. Skvernelis nedaugžodžiavo. „Ne“, – atsakė jis. Visgi atsakyti tiksliai, ar su „valstiečiais“ demokratai neis į koaliciją, partijos pirmininkas negalėjo. „Čia tokių lengvų klausimų nėra“, – tikino jis, paklaustas, ar gali pasakyti tikslų „taip“ arba „ne“ darbui su LVŽS.

S. Skvernelis leido suprasti, kad esminiai sprendimai – socialdemokratų rankose. Jo manymu, nuo rinkimus laimėjusios partijos sprendimų priklausys ir demokratų laikysena: „Ar jiems (socialdemokratams – aut. past.) bus priimtini mūsų lūkesčiai – nuspręs socialdemokratai.“

S. Skvernelis ne kartą viešai kratėsi „valstiečių“

Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad buvę bendražygiai Ramūnas Karbauskis ir S. Skvernelis ne kartą brėžė raudonąsias linijas dėl bendro darbo. „Valstiečių“ pirmininkas anksčiau tikino, kad koalicijoje su „Vardan Lietuvos“ būtų tik tuo atveju, jeigu ekspremjero nebūtų Vyriausybėje. S. Skvernelis yra teigęs, kad norėtų išvengti koalicijos su „valstiečiais“ – anot jo, bendradarbiauti trukdytų pats R. Karbauskis.

Demokratų lyderis ne kartą viešai išreiškė norą dirbti su Liberalų sąjūdžiu. Pasak jo, koalicija su liberalais, o ne „valstiečiais“ būtų labiau prognozuojama, „gerokai perspektyvesnė ir stabilesnė Lietuvai“.

Porinkiminėje spaudos konferencijoje po pirmojo turo S. Skvernelis kritiškai atsiliepė apie tai, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ne tik nevedė partijos sąrašo rinkimuose, bet ir apskritai juose nedalyvavo. „Kalbėtis su žmonėmis, kurie nedalyvauja rinkimuose, neprisiima atsakomybės, yra labai sudėtinga“, – sakė S. Skvernelis.

Jis spaudos konferencijos metu sulaukė klausimo: jei reikėtų pasirinkti, ar bendradarbiauti su „valstiečiais“, ar „Nemuno aušra“, kurią blogybę pasirinktų? „Aš pasirinkčiau ne blogybę, o gėrybę – aš norėčiau darbuotis su Viktorija Čmilyte-Nielsen“, – atkirto S. Skvernelis.

Visgi Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai anksčiau yra pareiškę, kad koaliciją norėtų formuoti ne su Liberalų sąjūdžiu, o su „valstiečiais“. Sekmadienį po susitikimo su „valstiečių“ delegacija socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad dėl koalicijos konsultuosis su „valstiečiais“. „Mes su Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovais (…) įvertinome rezultatus, pasveikinome vieni kitus su rezultatais, nusprendėme, kad sudarome derybines grupes ir kitą savaitę tęsiame konsultacijas“, – sakė ji.

Liberalai skeptiški, bet galimybės dirbti daugumoje neatmestų

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen antradienį neatmetė galimybės diskutuoti dėl darbo parlamento pozicijoje, bet pripažino, kad kol kas į tai partija žiūri skeptiškai.

„Mes apsikeitėme nuomonėmis dėl politinės situacijos, dėl visų aktualijų. Akivaizdu, kad nėra aiškumo centro kairės pusėje, bet manome, kad nederėtų sakyti visiškai „ne“ tokiai galimybei (sudaryti valdančiąją koaliciją – aut. past.)“, – žurnalistams po Liberalų sąjūdžio valdybos posėdžio sakė politikė.

„Liberalų sąjūdis yra įsipareigojęs savo rinkėjams dėl labai aiškių nuostatų tiek mokesčių politikoje, tiek (…) mažesnio valstybės kišimosi į privatų gyvenimą ar veiklą. Ir tų nuostatų mes bet kokiu atveju laikysimės, nesvarbu, iš kokios pozicijos“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, nestebina, kad Liberalų sąjūdis vertinamas kaip kur kas solidesnė alternatyva galimai koalicijai nei LVŽS.

Prezidentas mato teorinę galimybę liberalams dirbti valdančiojoje daugumoje

Interviu LRT televizijai antradienį prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad iš socialdemokratų, LVŽS bei demokratų sudaryta Vyriausybė būtų ganėtinai stabili, jei sutartų dėl vertybinių nuostatų. Jis sakė, kad partijų iki šiol braižytos raudonos linijos jau nebėra tokios ryškios.

„Aš matau, kad jos (raudonos linijos – aut. past.) jau trinasi ir kad vis daugiau tikimybės, jog būtent iš šių trijų partijų koalicija bus suformuota, nepaisant išankstinių nuostatų. Ir kad ji bus suformuota nepaisant to, ar ponia Blinkevičiūtė bus premjerė, ar nebus“, – teigė šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, galimybė Liberalų sąjūdžiui būti valdančiojoje koalicijoje yra teorinė ir suteikianti socialdemokratams derybinį svertą. „Teorinė galimybė, kad jie (socialdemokratai – aut. past.) turės galimybę pakeisti vieną iš koalicijos partijų Liberalų sąjūdžiu, yra, (…) bet veikiausiai jiems to net nereikės“, – sakė šalies vadovas.

„Tokios galimybės egzistavimas automatiškai padaro socialdemokratų derybinę poziciją stipresnę. Jie gali savo partneriams pasakyti: žiūrėkite, jeigu ne jūs, tai šventa vieta tuščia neliks“, – pridūrė prezidentas.

Kalbėdamas apie R. Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ perspektyvą būti valdančiojoje daugumoje, G. Nausėda teigė iš socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ nematantis signalų, kad partija koalicijoje „būtų absoliučiai būtina“.

„Tiesą sakant, kai ponas Žemaitaitis pasako, kad reikia konstitucinės daugumos, man šiek tiek nejauku, nes klausimas, kam ta konstitucinė dauguma bus panaudota. Geriau jau tegul būna tikrai rimta politinė dauguma, kuri leidžia Vyriausybei dirbti stabiliai“, – sakė G. Nausėda.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili: tai derybinių galių įtvirtinimas

Politologės G. Burbulytės-Tsiskarishvili tikinimu, S. Skvernelio pareiškimas, kad nenorėtų dirbti su „valstiečiais“, yra derybinių pozicijų sustiprinimas.

„Matyt, galime vertinti du dalykus – pirma, kad tai ne tiek lango atvėrimas liberalams, o savo derybinių galių, pozicijų įtvirtinimas, nes, kad ir kaip skaičiuotume, kiekybiškai pagal iškovotus mandatus tai yra didesnė politinė jėga būsimajame parlamente nei „valstiečiai“. Natūralu, kad yra noras parodyti, kas turi daugiau svorio“, – aiškino ji.

„Taip pat galima bandyti paveikti pačius socialdemokratus, derantis dėl konkrečių ministerijų postų. Nes, kaip matome iš viešosios erdvės, jau norima nenusileisti socialdemokratams dėl vienos ar kitos ministerijos. Iš šalies stebint ir nežinant užkulisinių procesų bei socialdemokratų viešų pareiškimų, kurie bus paskelbti trečiadienį, gali susidaryti įspūdis, kad atveriamas langas liberalams. Bet gal yra ir kažkokių kitokių planų.

Galime bandyti dėlioti daug pačių įvairiausių scenarijų. Tik klausimas, ar verta ir reikia – ar bandoma kurti intrigą, o gal viskas turėtų būti suprantama ir akivaizdu iš to, kaip yra pasakyta“, – tvirtino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Paklausta, ar įsivaizduotų koaliciją tarp demokratų, liberalų ir socialdemokratų, politologė tokios galimybės neatmetė. „Girdėdama, kas viešojoje erdvėje kalbama, supratau, kad liberalai savo derybines strategijas irgi dėlioja. Matyt, kalbos vyksta, o jeigu jos vyksta, vadinasi, visos pusės mato bendradarbiavimo galimybę“, – tikino politologė.

I. Kalpokas į liberalų ir socialdemokratų partnerystę žiūrėtų skeptiškai

Politologas I. Kalpokas dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad demokratų pareiškimas, viena vertus, gali būti laikomas galimybe Liberalų sąjūdžiui, kita vertus, dėmesys gali krypti ir į „Nemuno aušrą“.

„Viena vertus, galime įžvelgti galimybę Liberalų sąjūdžiui. Kita vertus, antradienį prezidento patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad jeigu partneriai laužosi, tai gal „Nemuno aušra“ būtų visai neblogai. Taigi klausimas, kas tas trečias partneris galėtų būti, jei iš koalicijos dėlionių būtų išmestas Karbauskis“, – svarstė jis.

„Iš esmės socialdemokratai turi du kelius. Pirmas – arba sakyti Skverneliui, kad jeigu nenori dirbti su Karbauskiu, tai jie formuotų koaliciją su juo ir Žemaitaičio „Nemuno aušra“. Kitas variantas – socialdemokratai gali bandyti kažką derinti su liberalais“, – teigė politologas.

I. Kalpokas akcentavo: „Klausimas gana sudėtingas, galima pastebėti, kad ir pats Karbauskis švelnina savo poziciją, nes dar pirmadienį sakė: jei ne Blinkevičiūtė bus premjerė, tai nedirbs koalicijoje, o antradienį jau teigė, kad dirbs su visais.

Manau, tai prekyba partnerystėmis ir postais. Socialdemokratai vienareikšmiškai ims tuos, kurie jiems kels mažiausiai sąlygų ir sutiks su mažiausia įmanoma ministrų, komitetų pirmininkų bei kitų pozicijų kvota.“

Pasak politologo, skirtumų tarp liberalų ir socialdemokratų yra gana nemažai, tad galimą šių partijų bendradarbiavimą jis vertina skeptiškai. „Ypač kalbant apie mokestinius klausimus, kurie socialdemokratams bus prioritetas. Taip pat apie vieną iš plakatinių pažadų – spręsti antrosios pensijų pakopos klausimą, – su liberalais ir šiuo atveju išsiskirs nuomonės.

Į liberalų ir socialdemokratų partnerystę žiūrėčiau skeptiškai. Manyčiau, nėra neįmanoma atverti galines duris „Nemuno aušrai“, – teigė jis.

„Skvernelis yra sakęs, kad nebūtų prieš tokią koaliciją – jeigu ne Čmilytė-Nielsen, tai „Nemuno aušra“. Akivaizdžiai žmogus mėgsta ekstremalumus. Su kuo socialdemokratams bus lengviau susitarti ir kas jiems kels mažiausiai sąlygų, tuos jie ir pasiims“, – apibendrino I. Kalpokas.

Iškovojo net 52 vietas parlamente

Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslavas Narkevičius, Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių pareikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.

Projektas „Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 32 tūkst. eurų.

Susiję:

Jūratė Skėrytė

2 min

Demokratai priėmė socialdemokratų kvietimą formuoti valdančiąją koaliciją, išsakė lūkesčius (Papildyta)

Vakaris Vingilis

11 min

Ekspertai apie Seimo rinkimus: kyla klausimų, kaip bus dėliojama koalicija, prognozuoja mišrią ir nevieningą opoziciją (Papildyta)

Vakaris Vingilis

7 min

Melas ir rinkėjų apgaudinėjimas: kaip V. Blinkevičiūtė pagrįs prognozuojamą atsitraukimą ir ką sodins į premjero kėdę? (Papildyta)

Bernardinai.lt

2 min

Žiniasklaida: V. Blinkevičiūtė ketina pranešti, kad premjero posto neužims