„Padėkite mums malda ir parama: reikalingi elektros generatoriai“, – į geros valios žmones kreipiasi Oleksandras Jazloveckis.

Kalbėti kare apie prisikėlimą – tai nėra atsitiktinumas. Tai metafizinė viltis. Tai tiesos išsipildymas.

Ukrainą gina nemažai užkarpatiečių – tarp jų ir daug vietinių vengrų. O Vengrijos valdantieji vis tiek mato juos tik kaip įtakos įrankius.

Jokia kita knyga nėra tokia rūsti ir jokia kita knyga nėra tokia viltinga kaip Biblija.

Finaliniame etape vienuolis aplenkė Pagalbos ukrainiečiams centrą bei verslininką Henriką Urboną.

„Jūsų skausmas yra mano skausmas.“

Kai išgirstu žodį „Landsbergis“, pagalvoju apie laisvę. Kai išgirstu „Geda“, pagalvoju apie atominę elektrinę. O aš – taikos balandėlis.

Psichikos negalia labiau tiktų vadinti būseną, kai žmogus susiduria su sunkumais funkcionuoti.

Kodėl atrodo, kad šią knygą skaito visi, net ir žmonės, kurie šiaip beveik neima knygų į rankas?

Meditavimas ar mąstymas apie dangiškus dalykus yra reikalingas tam, kad ne liktum daržove, bet taptum medžiu.

Buvo pasitenkinta sprendimu parodyti, kad kažkas yra daroma. Tiesiog tam, kad nekiltų nereikalingų klausimų. O klausimų kyla.

Mes turime tapti tiesos liudytojais katalikiškame pasaulyje. Ir instituciškai sugrįžti į Romą.