Premija M. Survilai skiriama už filmą „Sengirė“, kuriuo jis atkreipė dėmesį į neeksploatuojamų miškų išsaugojimo būtinybę.

V. Daujotytė savo knyga patvirtina, kad kraštovaizdžio poetika galima dalyvavimu, įsibuvimu, sutaptimi, o ne aprašymu.

Bus renkami du aktorių kursai: į vieną kviečiami jaunuoliai iš Baltarusijos ir kitų šalių, kitą – rusiškai kalbantys Lietuvos abiturientai.

Neužteks susitelkti vien į konkrečias kunigystės problemas. Šį ‘simptomą’ reikėtų vertinti kaip viso organizmo negalavimo ženklą.

Gydyti prieraišumo žaizdas reikia kuriant „aiškius“ naratyvus, kurie jungia dabartį su praeitimi.

Jei obojininko paklausi apie obojų, jis pradės pasakoti apie obojaus liežuvėlį.

Skaitytojai mūsų šalyje menu nesidomi, meno kritikos ir meno istorijos darbų neskaito.

Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas savo pavyzdžiu parodė, kaip reikia atsispirti pagundai nuleisti rankas.

Šiuo minėjimu siekiama paliudyti Viešpaties ir Bažnyčios artumą kiekvienam pagyvenusiam žmogui, ypač seneliams pandemijos laikais.

Su kunigu V. Vaišvilu kalbamės apie Dievo Gailestingumo kulto paplitimą ir Gailestingojo Jėzaus paveikslo klajones.

Pokalbis su vertėja, rašytoja apie menko antikos pažinimo šiuolaikiniame pasaulyje šaknis ir vertėjo misiją.

Vaikus reikia mokyti matyti kalbos ir pasaulio ryšius ir matyti kalbą kaip kūrybinių idėjų šaltinį.