Ši knyga – kaip tam tikra alegorija, galbūt mūsų – Vakarų – civilizacijos tradicinės gyvensenos nuosmukio, pragaišties alegorija.

NATO ir ES turėtų imtis griežčiausių prevencinių priemonių Rusijos atžvilgiu.

Būtent Benediktas XVI skandalų sūkuryje parodė atgailaujančios Bažnyčios veidą – Bažnyčios, kuri nusižemina prašydama atleidimo.

Tik tikroji vardo vartosena parodo, kad mums kitas rūpi ne dėl to, ką atliko, o dėl to, kad yra savimi pačiu.

Savo psichologinei dramai, netgi trileriui, Naujosios Zelandijos režisierė specialiai pasirinko vyriškiausio žanro – vesterno – stilistiką.

Apsireiškusi Marija mus visada kviečia atsiversti, pradėti rimtai gyventi Evangelija ir daug melstis už taiką bei nusidėjėlių atsivertimą.

Kokia turėtų būti didžiausios pasaulio valstybės saugumo zona? Mūsų naikintuvai nusileis Rygoje? Ar Varšuvoje? Ar Berlyne?

Kviečiama melstis už visus, kurie yra persekiojami dėl savo tikėjimo ir įsitikinimų.

„Man nereikia nuolat kopti į kalnus, kad įsivaizduočiau, kaip ten, viršuje, jautiesi“, – sako austrų rašytojas.

Atsiliepdami į Šventojo Tėvo kvietimą, šiandien junkimės į maldą už taiką savo parapijose, religinėse bendruomenėse ir šeimose.

Abejonių nepatiriantis tikėjimas gali peraugti į fundamentalizmą ir sektantiškumą.

699-ajam Vilniaus gimtadieniui apie pirmąjį miesto paminėjimą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose.