Galtonas ir Darwinas buvo pusbroliai: tam tikra prasme eugeniką galima laikyti savotišku bandymu Darwino idėjas pritaikyti žmonijai. 

Kai Vytautą užplūsdavo aukštosios akimirkos, akys švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.

Sustabdytas, suvaržytas laukimas baigiasi. Dabar turime vėl pradėti gyventi ir spręsti, kaip gyvensime.

Plačiajai visuomenei galėtų būti įdomi mūsų fotografijos genijaus J. Čechavičiaus senojo Vilniaus fotografijų kolekcija.

D. Gailienės knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos požiūriu“ skirta kolektyvinės traumos analizei.

Mokomės tikėti Prisikėlusįjį, Jo nematydami.

Kodėl taip tyliai ošia ąžuolai ir liepos, kurių nėra? Kodėl saulėtą dieną baltuoja smėlėtas kelias, kuris seniai suartas?

„Gyvename abejonių triukšme ir įniršyje. Laimi buka savimyla, o ne abejojantis kuklumas“, – teigia T. Vaiseta.

Žmogus, nepakeliantis naujos nuodėmės tikrovės, nusigręžia pirmiausia nuo savęs kaip kalto žmogaus užsidarydamas savyje, tapdamas nelaisvas.

Kūrėjai filmo nesistengia pritempti iki savo cituojamų filmų poetikos, susidarydami klaidingą įspūdį, kad jomis pasiekė norimą poveikį.

Nors eilėraščiuose dominuoja krikščioniška pasaulėjauta, lygiagrečiai galima užčiuopti ir kitą – pagonišką, gamtinę subjektės tapatybę.

Y. N. Hararis yra pranašas, raginantis netikėti pranašais.