Užsienio kino kūrėjai nori vakarietiškos darbo kultūros – skaidrumo ir profesionalumo. Mes tai tikrai turime ir kitaip dirbti nemokame.

Jeigu atėjome iki maldos, ji jau Viešpaties priimta.

Naujame „Teatro žurnale“ prie sąvokos „nacionalumas“ prieinama visais įmanomais atsarginiais priėjimais, praleidžiant pagrindinį.

Mūsų protui ir širdžiai reikia paklaidžioti be jokio tikslo, iššvaistyti šiek tiek išteklių nenaudingiems dalykams.

Taigi nuotolinį mokymąsi išdrįsčiau įvardinti kaip neišvengiamą nuostolį, ir nuostoliai kur kas didesni nei įgytos naujos patirtys.

„Bendravimas su muzika ir artimaisiais man užpildo laiką net įdomiau negu kelionės ir filmai“, – atvirauja pianistas P. Geniušas.

Pokalbis su KTU istorijos ir menų teorijos profesoriumi Dario Martinelli.

Mes iš tikrųjų esame labai pavargę ir todėl tokie dirglūs, kad sąžinės neklausantiems politikams taip lengva mus sukurstyti.

Vienas žymiausių Apšvietos mąstytojų I. Kantas apžvelgia ir gvildena disciplinos, kultūros, nuovokumo ir moralės temas pedagogikoje.

Sunkiausia, kad kai esi Bažnyčioje ir matai, jog kunigas kažką ne taip daro ir tau ne vienai taip atrodo, nežinai, kur kreiptis.

Dažniausiai mano keliai nelygūs ir širdis gruoblėta – ji taip trokšta apkabinimo. Ir Dievas laukia mano prisiartinimo, laukia ant kryžiaus.

„Kartais pasidingoja, kad visas mano gyvenimas – mėlynai somnambuliškas.“ Taip 2019 m. spalio 27 d. parašė V. Papievis.