Irano opozicijos aktyvistas: karas neišspręs Islamo Respublikos režimo keliamų problemų – jos bus išspręstos tik jam žlugus

Osle įsikūrusios organizacijos „Iran Human Rights“ duomenimis, per dešimties dienų neramumus jau žuvo mažiausiai 27 protestuotojai, dar keli šimtai žmonių buvo sužeisti ir sulaikyti. Protestai išsiplėtė į 26 provincijas, jie vyksta 80-yje miestų. Irano vyriausybė neteikia jokios informacijos apie neramumus ir aukas. Dabartiniai duomenys daugiausia paremti socialiniuose tinkluose skelbiamais ir užsienio aktyvistų pranešimais, kurių negalima nepriklausomai patikrinti.

Dabartiniuose protestuose vis dažniau pasigirsta politinių lozungų, ir tuo šie maištai skiriasi nuo anksčiau vykusių. Praėjusių metų pabaigoje staiga nukritęs Irano rialo kursas sukėlė didžiulį pasipiktinimą, protestai apėmė kelias dešimtis miestų ir miestelių. Nors valdžia gana greitai susizgribo atleisti Centrinio banko vadovą ir iš rezervų į rinką įlieti užsienio valiutos, protestai plinta vis labiau, juose jau aidi raginimai grąžinti monarchiją.

„Šiuo metu protestuotojai aiškiai sako, ko nori, ir tuo dabartiniai protestai skiriasi nuo anksčiau vykusių“, – pabrėžia portalo „Revoliucija Irane“ įkūrėjas MAZIRAS MIANAS, davęs interviu garsiam Ukrainos politiniam apžvalgininkui Vitalijui Portnikovui.

Pasak M. Miano, protestai Irane prasidėjo 2009-aisiais, kai po falsifikuotų rinkimų žmonės išėjo į gatves palaikyti reformistų: „Tuo metu dar buvo viliamasi, kad režimą galima pakeisti iš vidaus, laikantis Islamo Respublikos ideologijos, tačiau vėliau, kai žmonės pamatė, kad neįvyko jokių pokyčių nei ekonomikoje, nei politinių ir socialinių laisvių srityje, pasitikėjimas reformistais buvo prarastas.“

2017-aisiais, kai keli tūkstančiai žmonių aplankė didžiojo Irano šacho kapą, pasigirdo palaikantys monarchiją šūkiai. Tas judėjimas augo, o 2022 metais saugumo pajėgoms nužudžius merginą, esą netinkamai dėvėjusią hidžabą, kilę didžiuliai protestai truko pusę metų. Jų metu žmonės skandavo: „Moteris, gyvenimas, laisvė!“ Kai kas net reikalavo mirties diktatoriui Ali Khamenei ir jo valdomai Islamo Respublikai.

„Dabartiniai protestai kilo staiga išaugus valiutos kursui. Jie prasidėjo dviejuose Teherano turguose – mobiliųjų telefonų pardavėjai uždarė parduotuves ir išėjo į gatves, – pasakoja M. Mianas. – Antrąją dieną prie jų prisijungė kiti Teherano prekybos centrai, tuomet jau žmonės pradėjo garsiai skanduoti: „Tegyvuoja šachas!“ ir „Tai paskutinė kova, Pahlavi sugrįš“. Šie du lozungai skanduojami jau daugiau nei penkiasdešimtyje miestų ir miestelių.“

Paklaustas, ar protestai susiję su 2025 metų birželį vykusiu Dvylikos dienų karu tarp Irano ir JAV, kai JAV kariuomenė įsitraukė į Izraelio karą prieš Iraną ir bombardavo pagrindinius branduolinius objektus, Irano aktyvistas patvirtina, kad taip ir yra. Pasak jo, tas karas labiausiai paveikė režimo šalininkus – nemaža jų dalis prisidėjo prie opozicijos. Prie šios prisijungė ir buvęs didžiausio Irano laikraščio vyriausiasis redaktorius, pareiškęs paramą princui Rezai Pahlavi.

Taip pat skaitykite:

Prezidentas G. Nausėda atvyko į Kyjivą: visada esame kartu

Premjeras M. Sinkevičius: dėl praūžusios audros padėtis įtempta, tačiau ekstremaliosios situacijos skelbti neketinama

Stiprindama oro erdvės apsaugą, kariuomenė Vilniaus prieigose dislokavo sistemą NASAMS

Lietuvoje minimos Baltijos kelio 37-osios metinės

Kariuomenės vadas sako esantis tikras, kad JAV kariai į Lietuvą sugrįš

Vyriausybė skyrė 56,6 mln. eurų Vokietijos karių vaikų mokykloms Vilniuje ir Kaune

Politologas A. Lašas apie O. Laneckio pasitraukimą iš Lietuvos oro uostų valdybos: „Lietuva negali rizikuoti“

Prokurorai atsisakė reikalavimo LRT žurnalistei atskleisti informacijos šaltinį

„Žmonių nepasitenkinimas auga jau nuo 2009-ųjų, kai jie dar tikėjo reformomis Islamo Respublikoje, bet pamatę, kad jos neveiksmingos, ryžosi nuversti šį režimą. Iki šiol jam pavykdavo tuos judėjimus numalšinti, tačiau kiekvienas jų visuomenėje paliko pėdsaką. Iraniečiai pamažu pradėjo suvokti, kad visų problemų šaknis yra pats režimas, o ne ekonomika ar laisvių stygius. Ir tokių žmonių skaičius auga, – pabrėžia M. Mianas. – Įvykus skilimui jėgos struktūrų viduje, režimas neišsilaikys nė dienos. Taip nutiko 1979-aisiais, kai dar rytą kariuomenė pareiškė apie savo neutralitetą, o jau dieną šacho režimas buvo nuverstas.“

Pasak M. Miano, D. Trumpo pareikšta parama protestams yra beprecedentis atvejis. JAV visuomet vengė šios temos, tačiau pasaulis jau pradeda suprasti, kad Islamo Respublikos laikas baigiasi.

Izraelis ir be JAV paramos gali imtis priemonių prieš Irano režimą, o Trumpo dėmesys gali lemti Islamo Respublikos elito skilimą: kai kas išsigąs, kai kas jungsis prie opozicijos.

„Nelabai tikiu, kad JAV to imtųsi, bet Dvylikos dienų karas parodė, ką jos gali, – svarsto M. Mianas. – Be to, Izraelis ir be JAV paramos gali imtis priemonių prieš Irano režimą, o Trumpo dėmesys gali lemti Islamo Respublikos elito skilimą: kai kas išsigąs, kai kas jungsis prie opozicijos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio tą grėsmę puikiai suvokia, jis gerai informuotas apie Iraną, ne kartą buvo susitikęs su princu Reza Pahlavi ir visuomet palaikė Irano tautą. Laimėjęs rinkimus Trumpas Irano režimui pasiūlė derybas dėl įvairių jo remiamų proxy organizacijų, raketų ir branduolinės programos. Akivaizdu, kad Islamo Respublika atsisakė derėtis, nors vyko susitikimai. Vėliau buvo smogta branduoliniams šalies objektams ir branduolinė jos programa buvo pristabdyta, vis dėlto režimas vėl atsisakė derėtis, tad tarp Trumpo ir režimo kyla dar didesnė konfrontacija. JAV gali spausti Iraną ne savo rankomis, tą gali daryti Izraelis, remiamas JAV.“

V. Portnikovui pasiteiravus, kaip žmonės sugeba organizuoti protestus Irane, kuriame uždraustos visos virtualiosios komunikacijos priemonės (pokalbių programėlės, socialiniai tinklai ir taip toliau), portalo „Revoliucija Irane“ autorius sako, kad, nors laisvo žodžio draudimai Irane galioja nuo 1979-ųjų, pasitelkę įvairias technologijas žmonės sugeba juos apeiti.

„Draudimai Irane galioja nuo 1979-ųjų. Tuomet buvo draudžiamos vaizdajuostės, kuriomis dalydavosi pabėgėliai, gavę prieglobstį JAV. Saugumo struktūros įsiverždavo į gyventojų namus, darydavo kratas, konfiskuodavo tas kasetes. Vėliau atsirado palydovinė televizija – ji irgi buvo draudžiama, vėl būdavo veržiamasi į namus, konfiskuojama aparatūra. Atsiradus internetui valdžia pradėjo blokuoti socialinius tinklus, bet žmonės ir vėl rado išeitį – pradėjo naudotis VPN (privatus virtualusis tinklas, sukuriantis saugų šifruotą ryšį internetu – aut. past.). Žmonės šią technologiją įsigyja iš Islamo revoliucijos sargybos korpuso, kuris ją gamina ir pardavinėja. Ironiška, kad 70 procentų iraniečių naudojasi VPN, o jėgos struktūros iš to pelnosi“, – atkreipia dėmesį M. Mianas.

2017-aisiais protestai truko kelias dienas, 2019-aisiais – kelias savaites, 2022-aisiais – pusę metų, o dabar įvairiuose Irano miestuose protestai plinta vis smarkiau ir tampa didžiausi visoje režimo valdymo istorijoje.

2017-aisiais protestai truko kelias dienas, 2019-aisiais – kelias savaites, 2022-aisiais – pusę metų, o dabar įvairiuose Irano miestuose protestai plinta vis smarkiau ir tampa didžiausi visoje režimo valdymo istorijoje. Protestai vyksta ir musulmonams šiitams svarbiame istoriniame Kumo mieste – jame mokosi būsimieji mulos ir ajatolos, valdantys Iraną. Verta paminėti, kad 1979 metais protestai prieš šacho valdžią prasidėjo Kume, o dabar čia skamba šūkiai „Tegyvuoja šachas!“

Paklaustas, ar Irane šiuo metu vystoma branduolinė programa, M. Mianas laikosi nuomonės, kad ši programa nėra visiškai sunaikinta, matyt, tikimasi, jog po D. Trumpo kadencijos ji bus plėtojama toliau.

„Iranas yra labai didelė šalis, jos geografija – sudėtinga, tai ne Irakas. Ši šalis daug sudėtingesnė dėl savo geografijos ir joje gyvenančių žmonių. Karas neišspręs Islamo Respublikos režimo keliamų problemų – jos bus išspręstos tik žlugus režimui“, – įsitikinęs M. Mianas.

Susiję:

Bernardinai.lt

2 min

D. Trumpas perspėja, kad Iranas sulauks labai stipraus smūgio, jei žus protestuotojai

Bernardinai.lt

< 1 min

Iranas: D. Trumpo raginimas siekti taikos nesuderinamas su JAV veiksmais

Bernardinai.lt

< 1 min

Iranas: nebesvarbu bendradarbiauti su TATENA

Bernardinai.lt

2 min

Iranas sako naujų derybų su JAV dėl branduolinės programos neplanuojantis, menkina smūgių poveikį