Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo iškilmės Kaune: šv. Mišios su popiežiaus legatu ir gausybė renginių

Bažnyčia Lietuvoje birželio 27-ąją švęs didžias iškilmes – Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo šimto metų jubiliejų. Minėjimas vyks Kaune, kuris ilgą laiką istoriškai buvo intensyvaus bažnytinio gyvenimo centras Lietuvoje.

Jubiliejų kartu susirinkdamos Kaune švęs popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente 1926 m. įsteigtos Lietuvos vyskupijos – Kauno arkivyskupija, Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių bei Vilkaviškio vyskupijos, taip pat Vilniaus arkivyskupija ir Šiaulių vyskupija (įsteigta 1997 m.).

1991-aisiais šv. Jonas Paulius II pertvarkė Lietuvos bažnytinę provinciją į dvi: Kauno ir Vilniaus metropolijas (bažnytines provincijas).

Birželio 27-oji: Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo minėjimas

Į Lietuvos bažnytinės provincijos kanoninio įkūrimo iškilmes dabartinis popiežius Leonas XIV kaip tėviško dėmesio ženklą mūsų kraštui ir Bažnyčiai siunčia ypatingąjį savo pasiuntinį. Juo paskirtas arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Birželio 27-ąją į Kauną atvyksiantis popiežiaus pasiuntinys arkivyskupas P. R. Gallagheris skaitys pranešimą konferencijoje arkivyskupijos didžiojoje salėje ir vadovaus iškilmingų šv. Mišių liturgijai Kauno arkikatedroje bazilikoje 18 val.

Kartu su popiežiaus pasiuntiniu arkivyskupu P. R. Gallagheriu, taip pat apaštališkuoju nuncijumi Baltijos šalyse arkivyskupu Georgu Gänsweinu, Lietuvos bei svečiais vyskupais iš kaimyninių šalių šv. Mišiose bus dėkojama Dievui už šimtametę istoriją, išsaugotą ir perduotą tikėjimą, už Bažnyčios gyvavimą Lietuvoje palaikiusius žmones, su dėkingumu Dievui prisimenant savo istorinę pradžią.

Šv. Mišiose giedos dirigentės Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės vadovaujamas choras „Veritas“, vargonuos jaunas talentingas vargonininkas Dailius Kavalevskis, į liturginį šlovinimą įsijungs Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ – bus didinga ir iškilminga šventinė liturgija.

Taip pat skaitykite:

Kaune Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys minėjo 50 metų jubiliejų nuo slapta duotų įžadų

Brolis G. J. Juškevičius OP davė amžinuosius įžadus į Pamokslininkų ordiną

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Kunigas R. Urbonavičius apie Bažnyčios komunikaciją dėl dvasininkų nusikaltimų: „Jeigu galime organizuoti gražiausius renginius, kodėl negalime profesionaliai reaguoti į šią blogą situaciją?“

Arkivykupas: seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius prašo atleidimo iš kunigystės

Tiesos, atsakomybės ir saugios aplinkos kūrimo keliu

Kurija: pokalbis su Seimo vadovu derinamas, arkivyskupas nutraukė suplanuotas keliones

Šimtmečio progai prieš šv. Mišias Kauno arkikatedroje 16.30 val. nuskambės šventinis koncertas, kurį dovanos Kauno valstybinis choras, vadovaujamas dirigento prof. Roberto Šerveniko, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, vadovaujamas dirigento Giedriaus Vaznio, ir vargonininkė Dalia Jatautaitė.

Vyskupijų įkūrimas: nauja istorinė pradžia

Prieš šimtmetį, 1926 m. vasario 26 d., Kaune susirinkusi Lietuvos vyskupų konferencija galutinai priėmė palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (tuomet popiežiaus paskyrimu buvusio apaštališkuoju vizitatoriumi) parengtą Lietuvos bažnytinės provincijos projektą su viena arkivyskupija, keturiomis vyskupijomis, 48 dekanatais, apie 480 parapijų ir Klaipėdos prelatūra.

Ligi tol Lietuvos parapijos buvo keturių vyskupijų – Vilniaus, Seinų, Žemaičių ir Varmės – sudėtyje, priklausė trims metropolijoms – Mogiliavo, Varšuvos ir Vroclavo. Tai apsunkindavo tiek administravimą, tiek sielovadą.

Jau netrukus, tų pačių 1926 m. balandžio 4-ąją, tuometis popiežius Pijus XI (buvęs apaštališkasis  vizitatorius Lietuvoje arkivyskupas Achille Ratti) palaimino šį projektą: savo pasirašytoje bulėje Lituanorum gente paskelbė apie įkuriamą atskirą bažnytinę provinciją, sudarytą iš Kauno metropolijos sosto ir sufraganinių Telšių (drauge su Klaipėdos prelatūra), Panevėžio, Vilkaviškio bei Kaišiadorių vyskupijų (to meto Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos sienų ribose).

Buvo nustatytos geografinės vyskupijų ribos, paskirti vyskupai: pirmuoju Kauno arkivyskupu metropolitu paskirtas Juozapas Jonas Skvireckas (1873–1959), Panevėžio vyskupu – Kazimieras Paltarokas (1875–1958), Kaišiadorių vyskupu – Juozapas Kukta (1873–1942), Telšių vyskupu – Justinas Staugaitis (1866–1943), Vilkaviškio vyskupu – Antanas Karosas (1849–1947). Jų sostais tapo vyskupijų katedros. Kaišiadoryse (1936 m.) ir Panevėžyje (1930 m.) šia proga buvo pastatytos ir konsekruotos katedros, kurių ligi šiol nebuvo.

Tai buvo nauju gyvybingumu vyskupijose, dekanatuose, parapijose prasiveržęs religinio gyvenimo etapas, pasižymintis dvasininkų, tikinčiųjų, įvairių bažnytinių organizacijų, padėjusių stiprėti jaunai valstybei, augimu. Pavyzdžiui, 1926 m. Panevėžio vyskupijoje 69 parapijas aptarnavo 171 kunigas. Katalikų buvo 375 tūkstančiai. 1940 m. šios vyskupijos 91 parapijoje dirbo 241 kunigas, o katalikų skaičius išaugo ligi 418 950.

Naujai įkurta Lietuvos bažnytinė provincija reiškė ir stiprėjantį ryšį su Šventuoju Sostu. Tai atvedė į vėliau, 1927-aisiais, pasirašytą Lietuvos konkordatą su Šventuoju Sostu. 2027 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu bus minimos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio šimtosios mirties metinės ir šimtas metų, kai buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatas.

Birželio 24-oji: Kauno arkivyskupijos įsteigimo minėjimas

Šiais metais vyskupijos Lietuvoje rengia įsteigimo šimtmečio jubiliejaus minėjimus ir savo bendruomenėse.

Kauno arkivyskupija šimtmetį minės kartu su dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilme birželio 24-ąją. Tą dieną 12 val. į Kauno arkikatedrą baziliką švęsti iškilmingų šv. Mišių susirinks arkivyskupijos vyskupai, visi joje tarnaujantys kunigai, diakonai, vienuolijų, parapijų, kitų bendruomenių atstovai.

Šv. Mišiose bus dėkojama Dievui už šimtą arkivyskupijos metų, jos žmones istorijoje ir šiandien. Bus teikiami apdovanojimai ypač nusipelniusiems arkivyskupijos istorijai, kultūrai, sielovadai asmenims.

Birželio 24–29 d. Jubiliejinėje savaitėje – šimtas susitikimų!

Tarp dviejų svarbių iškilmių – birželio 24-osios ir birželio 27-osios – Kauno arkivyskupija kviečia į ypatingą maldos ir kitų šventinių susitikimų laiką – Miesto misijas. Sakome – tai gali būti šimtas (ir daugiau) susitikimų, praturtinančių, viltį ir džiaugsmą dovanojančių!

Arkivyskupijos bendruomenės iniciatyva jau birželio 24-ąją Kauno arkikatedroje bazilikoje prasidės šimtmečiui skirta nepertraukiama šimto valandų Švenčiausiojo Sakramento garbinimo malda. Prašymai ir maldavimai skiriami už arkivyskupiją, jos žmonių poreikius ir naują įkvėpimą Bažnyčiai Lietuvoje gyventi viltimi ir tikėjimu naujajame šimtmetyje.

Vyrai ir moterys, tėvai ir vaikai, jaunimas, įvairios bendruomenės organizuojasi rinktis ir melstis nepertraukiamai (taip pat ir naktį). Į arkikatedrą galima užsukti bet kuriuo metu – Dievas laukia kiekvieno žmogaus savo ypatingoje Švenčiausiojo Sakramento artumoje, kurioje žmonės budės ištisas šimtą valandų.

Apie šimto valandų garbinimo maldą plačiau galima sužinoti arkivyskupijos interneto svetainėje Kaunoarkivyskupija.lt.

Nuo pat birželio 24-osios miestiečiai ir svečiai popietėmis ir vakarais kviečiami į susitikimus šeimoms, tėvams, garbaus amžiaus kauniečiams, įvairias praktinės veiklos dirbtuves, kuriuos organizuoja Kauno arkivyskupijos Šeimos centras bei „Caritas“. Vyks naujų knygų pristatymai, koncertai, maldos vakarai – kiekvienas galės rasti savo širdžiai mielą reginį ar veiklą.

Kasmetinės Misijų savaitės naujiena – ekskursijos istorinėse arkivyskupijos erdvėse, kuriose bus galima gyvai ir naujai pažvelgti į kultūrinį bei dvasinį paveldą, aplankant arkivyskupijos kuriją. Kuriją ir daugiau kaip 160 metų gyvavimo istoriją turinčią Kauno kunigų seminariją projektavo architektas Karolis Reisonas, taip pat projektavęs ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią.

Ekskursijos kvies į Kauno arkivyskupijos muziejų ir arkivyskupijos širdį – arkikatedrą baziliką, didingą savo architektūra, vienais didžiausių Lietuvoje vargonų, bokštu ir kitomis jubiliejinės bazilikos vertybėmis. Ekskursijas ves vyskupas Saulius Bužauskas, seminarijos rektorius kunigas Liutauras Vilėniškis, arkikatedros kunigas Artūras Kazlauskas, muziejaus direktorė dr. Roma Zajančkauskienė.

Išskirtiniuose susitikimuose arkivyskupijos salėje (Papilio g. 5) 18 val. vyks dviejų knygų pristatymai. Birželio 25 d. bus pristatomas dvejus metus kruopščiai rengtas mokslinis leidinys, pasirodantis suvienijus pastangas istorikams, menotyrininkams ir jų talkininkams – „Kauno arkivyskupijos istorija 1926–2026 m.“ (autoriai Vaida Kamuntavičienė, Ričardas Jaramičius, Rima Valinčiūtė-Varnė, išleido Vytauto Didžiojo universitetas). Knyga gausiai iliustruota, skirta ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei. Jos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondas „Donum“ ką tik išleido naują knygą apie kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ „Altoriaus šviesoje“, ji bus pristatoma birželio 26 d. Knygoje atskleidžiamas iškilaus dvasininko – Laisvės premijos laureato, buvusio Kauno arkivyskupo metropolito, nuo 2019 m. popiežiaus Pranciškaus įvesto į Kardinolų kolegiją – gyvenimas ir tarnystė, drąsus liudijimas sovietmečiu bei indėlis į Bažnyčios ir visuomenės istoriją. Susitikimą ves Asta Stašaitytė.

Birželio 28 d. arkivyskupijos muziejuje (M. Valančiaus g. 6) 13.30 val. vyks taip pat krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondo „Donum“ išleistos knygos „Laimė yra mylėti“ pristatymas ir susitikimas su jos heroje Eucharistinio Jėzaus vienuolijos seserimi disidente Regina Teresiūte SJE.

Kasmet Misijų savaitėje arkivyskupija dovanoja miestui nemokamus koncertus. Šiemet arkivyskupijos kiemelyje (Papilio g. 3) 19.30 val. skambės muzikos kūriniai nuo džiazo iki klasikos, taip pat dainuojamoji poezija.

Pasibaigus koncertams, kasdien nuo 21 val. dar kviečiama į maldos vakarus Kauno arkikatedroje bazilikoje – pašlovinti mūsų praeities, dabarties ir ateities Kūrėjo.

Baigiamąją Misijų savaitės dieną, birželio 29-ąją, keli šimtai vaikų dalyvaus arkivyskupijos „Carito“ projekte „Laimės galerija“, jį pripildydami savo laimės svajonių piešinių.

Su Miesto misijų programa detaliau galima susipažinti arkivyskupijos interneto svetainėje Kaunoarkivyskupija.lt.

Šio jubiliejinio laiko susitikimai – dovana miestui, Lietuvai ir jos svečiams. Svarbiausia šiomis dienomis – džiaugsmingai susitikti, susipažinti, pasidalyti savo patirtimis ir praturtinančiomis, suvienijančiomis istorijomis.

***

Straipsnio viršelio nuotrauka – dailininko Jono Janulio paveikslas „Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo iškilmė Kauno arkikatedroje bazilikoje 1926 m. gegužės 13 d.“.

Jame pavaizduoti istorinai asmenys. Pirmoje eilėje iš kairės stovi: kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, Kauno arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas, Teologijos fakulteto dekanas kanauninkas Blažiejus Čėsnys, prelatas Aleksandras Grigaitis, prelatas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, kurijos kancleris kanauninkas Juozapas Byla, kanauninkas Povilas Dogelis, kanauninkas Adolfas Sabaliauskas, kanauninkas Stanislovas Jokūbauskis, kanauninkas Jonas Mačiulis-Maironis, neatpažintas diakonas, apaštališkasis administratorius arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC, neatpažintas diakonas, prelatas Povilas Januševičius, seminarijos rektorius kanauninkas Pranas Penkauskas, neatpažintas seminaristas, kunigas Pranciškus Venckus, kunigas Morkus Morkelis, kunigas Stanislovas Ūsoris, prelatas Kazimieras Šaulys, Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas, Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, prelatas Mečislovas Reinys, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, neatpažintas kunigas, arkivyskupas Pranciškus Karevičius MIC.