Prie finansavimo gynybai galėtų prisidėti gyventojai, sako Seimo pirmininkė 

Pasak jos, skolinantis iš gyventojų jie būtų paraginti solidariai prisidėti prie krašto gynybos.

„Vienas dalykas, kurį mini daugumos, sakyčiau, pasisakiusių partijų atstovai, tai yra galimybė skolintis ir skolintis tame tarpe iš Lietuvos gyventojų pasiūlant netgi mažesnį procentą ir tokiu būdu raginti solidariai prisidėti prie Lietuvos gynybos. Čia matau ir tam tikrą pasitikėjimo savo valstybe elementą, kas yra labai svarbu“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos manymu, skolinimasis iš gyventojų yra priemonė, dėl kurios jau galima tartis. „Manau, kad tai yra viena iš priemonių, dėl kurių galima jau vos ne šiandien sutarti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė mano, kad finansavimo šaltinis galėtų būti ne vienas: „Mano vertinimu, tai turi būti mišrios priemonės, finansavimas ne iš vieno šaltinio, jų reikėtų daugiau“.

Jeigu būtų didinami mokesčiai, jie neturėtų būti skirti vienai gyventojų grupei, sako Seimo pirmininkė. „Kalbant apie atskiras iniciatyvas dėl vieno ar kito mokesčio didinimo, reikėtų vengti, kad tokia našta negultų ant kurios nors vienos gyventojų grupės. Nes, mano vertinimu, tai nebus labai tvaru“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, finansavimo šaltinis turėtų būti tvarus, o tai reiškia, kad pritarimas Seime jam turi būti priimtas ne minimalia persvara su galimybe sprendimą naikinti kitame politiniame cikle. „Kai kalbame apie gynybos finansavimo šaltinius, labai dažnai minimas žodis „tvarumas“, kad tai turi būti tvarus šaltinis, bet tvarumas yra ir tęstinumas, neužtenka, kad vienu ar dviem balsais Seime būtų, teoriškai kalbant, priimtas koks nors mokesčių padidinimas, jeigu, tarkime, didesnė dalis opozicijos jai prieštaraus ir potencialiai kitame politiniame cikle gali būti atšauktas toks sprendimas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl to atsakomybę turėtų prisiimti pagrindinės Seimo partijos. „Čia yra esmė susitarti pagrindinėms parlamentinėms partijoms, raktas čia vis dėlto yra Seimas, susitarti jame, kad yra būtinybė, yra poreikis, partijų atsakomybė Lietuvos gyventojams jau neskirstant rinkėjų vienos ar kitos partijos ir rasti, sakyčiau, mažiausiai skausmingas ir labiausiai telkiančias priemones, kaip finansuoti gynybą“, – teigė  V. Čmilytė-Nielsen.

Taip pat skaitykite:

T. Valys: bus vertinama „Ignitis grupės“ ir ESO vadovų atsakomybė dėl audros padarinių

VAATC: sutartis dėl atliekų rūšiavimo su „Ekonovus“ yra „nutraukimo procese“

J. Taminskas: LTG galėtų daugiau uždirbti perveždama krovinius, tarifai verslui nedidės

M. Sinkevičius pakomentavo žmonos įdarbinimo aplinkybes: aš niekaip nesusijęs

R. Popovienė apie „Raudondvario dvare“ įdarbintus socdemus: yra įstaigų vadovai, kurie atsakingi už tai

Prezidentas apie audros padarinius: ESO turi tikslinti komunikavimą, prisiimti atsakomybę

Premjeras sako dar nespėjęs susipažinti su pasirodžiusia informacija dėl VRK narės L. Matjošaitytės

G. Nausėda apie CŽA vadovo vizitą Maskvoje: susitikimas atliepė keliamus tikslus

Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, šiuo metu vyksta diskusijos dėl papildomų šaltinių.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis, jo idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, o konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, kuris galėtų įsigalioti 2025 metais.

Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrai sąjungininkams priimti.

Susiję:

Milena Andrukaitytė

2 min

Premjerė kviečia partijų vadovus, verslo, profsąjungų atstovus tartis dėl lėšų gynybai

Giedrius Gaidamavičius

Ignas Jačauskas

2 min

V. Mitalas: investuojant į gynybą, būtina stiprinti ne tik pajėgumus, bet ir jos pramonę

Bernardinai.lt

2 min

Lenkija kitąmet gynybai skirs per 4 proc. BVP

Greta Zulonaitė

2 min

NATO gynybos planuose numatyti didesni nei brigados pajėgumai, sako kariuomenės vadas

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.