Antanas Terleckas – Lietuvos disidentas, politinis kalinys ir pogrindinės spaudos leidėjas. Sovietmečiu jis aktyviai priešinosi okupacinei valdžiai, dalyvavo Lietuvos laisvės lygos veikloje. Už savo pažiūras ir veiklą buvo ne kartą suimtas, kalintas lageriuose ir ištremtas. Terleckas laikomas vienu iš ryškiausių XX a. antrosios pusės kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę. Jo anūkas, taip pat vardu Antanas Terleckas, yra šiuolaikinės Lietuvos kultūros lauko atstovas, rašantis, diskutuojantis visuomenės temomis. Bernardinai.lt šioje temoje aptaria abiejų Antanų Terleckų indėlį – senelio kovą už laisvę ir anūko veiklą dabartinėje visuomenėje.
Robertas Kaunas pabrėžė, kad prieš 33 metus išvykus paskutinėms Rusijos okupacinėms pajėgoms Lietuva iš tiesų tapo laisva.
Organizatorių teigimu, parlamente svarstomi LRT įstatymo pakeitimai suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų.
„Kolektyvizacija – ne tik kolchozų klausimas. Tai visos Lietuvos visuomenės užvaldymo, pavergimo ir ardymo istorija“, – sako jis.
„Man asmeniškai Sausio 13-oji svarbi todėl, kad tai yra pirmasis mano gyvenimo atsiminimas“, – pasakoja Karolis Kaupinis.
„Tai buvo sovietų valdžios silpnoji vieta“, – tikina istorikas pasakodamas apie rugpjūčio 23-iąją.
Kodėl namų-muziejų Vilniuje likimas visuomenėje kelia tokias aršias diskusijas?
Antanas Terleckas daugeliui kartų buvo pavyzdys, kad laisvės siekio negali užgožti net visa represinė sovietų sistema.
Parlamentarai linkę pritarti šiemet skirti dvi Laisvės premijas.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!