Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais, namo grįžta po 185 žmones
Tai – viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
Karo belaisviai – tai ginkluotų konfliktų metu priešo sulaikyti kariai ar kovotojai, kuriems taikoma tarptautinė humanitarinė teisė, ypač Ženevos konvencijos. Jie turi būti humaniškai laikomi, be kankinimų ar žeminančio elgesio, užtikrinant teisę į apsaugą, medicininę pagalbą, ryšį su artimaisiais ir galimybę grįžti į tėvynę pasibaigus karo veiksmams. Karo belaisvių klausimas dažnai tampa sudėtine derybų ar humanitarinių mainų dalimi.
Tai – viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
Iš Kyjivo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 205 Rusijos kariai, mainais buvo perduoti 205 karo belaisviai iš Ukrainos.
2025 m. gruodžio 9 d. rytą popiežius Leonas XIV priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Į Ukrainą turėtų grįžti 1 200 į Rusijos nelaisvę patekusių karių.
„Daugiau nei 1,6 milijono Ukrainos vaikų tebegyvena Rusijos okupuotose teritorijose“, – sako Kęstutis Budrys.
„Girdime informaciją, skelbiančią, kad viena ar kita Vakarų šalis suteiks paramos Ukrainai, tačiau konkrečių sprendimų nėra“, – teigia jis.
Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per surengtus mainus iš Rusijos nelaisvės buvo sugrąžinti sužeisti ir sunkiai sužaloti kariai.
Stambule vykusiose derybose Ukraina pasiūlė Rusijai iki birželio pabaigos surengti dar vieną derybų etapą.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!