Lietuviškas kinas – Lietuvoje kuriami vaidybos, dokumentikos ir animacijos filmai, atspindintys šalies istoriją, kultūrą ir visuomenės gyvenimą. Jo pradžia siekia XX a. pradžią, o tarpukariu buvo sukurti pirmieji nacionaliniai filmai. Sovietmečiu kinas vystėsi tarp kūrybiškumo ir cenzūros ribų, formavo išskirtinį vizualinį stilių. Atkūrus nepriklausomybę, lietuviškas kinas išgyvena naują pakilimą – jaunosios kartos režisieriai pelno tarptautinius apdovanojimus, atsiranda daugiau bendradarbiavimo su užsieniu. Lietuviškas kinas išsiskiria jautria žmogaus būsenų, istorinių temų ir socialinių klausimų analize. Bernardinai.lt ši tema siejama su menu, kultūra, kūryba, istorine atmintimi ir šiuolaikine visuomene.
„Viskas prasidėjo nuo grybų, jaučiausi tarsi būdama jų aidas“, – šypsosi režisierė.
„Kino pavasaryje“ pristatytoje premjeroje „Danka“ nagrinėjamos nepritekliaus, šeimos traumų, ydingos socialinės sistemos.
Režisierė atskleidžia, kad renovacija filme – daugiaprasmė metafora.
Šių metų festivalis žiūrovams taps priminimu, kodėl kinas yra toks svarbus – jis leidžia patirti visą jausmų spektrą.
Ineta Stasiulytė sukūrė puikų pagrindinį vaidmenį, o Karolis Kaupinis nesukūrė antro šedevro.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su režisieriumi Ignu Jonynu apie šešerius metus trukusį „Sienos“ filmavimą.
Teatras turi kalbėti apie dabartį, tikina režisierius.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalio lietuviškos premjeros įkvėps permąstyti kino ir šiuolaikinio meno teritorijas didžiajame ekrane.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!