1916-ieji – lietuvių apsisprendimas siekti Lietuvos nepriklausomybės
1916 m. vasario 12–14 d. Šveicarijoje susirinkę lietuvių veikėjai nusprendė, kad laikas pradėti kovą už visišką Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuvos laisvės kovos – visuma ginkluotų ir neginkluotų pastangų priešintis okupacijoms, ginti valstybės nepriklausomybę, tautos laisvę ir orumą. Tai apima partizaninį pasipriešinimą sovietų ir nacių okupacijoms, disidentinį judėjimą, pogrindžio spaudą, tautinio atgimimo akcijas bei Sąjūdžio veiklą. Laisvės kovos liudija apie tautos valią gyventi laisvoje valstybėje, jų dalyviai – apie ryžtą aukotis vardan ateities. Bernardinai.lt šioje žymoje telkia straipsnius apie pasipriešinimo formas, asmenybes, istorinę atmintį ir šių kovų reikšmę šiandienai.
1916 m. vasario 12–14 d. Šveicarijoje susirinkę lietuvių veikėjai nusprendė, kad laikas pradėti kovą už visišką Lietuvos nepriklausomybę.
Nuolatinis pagerbimas: žvakutės, gėlės, žygiai ir dainos – tuo labai rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.
Partizanų kapelionai – tikėjimo ir pasiaukojimo pavyzdys Lietuvos laisvės kovoje. Jų likimai – drąsos ir išbandymų istorija.
Partizanas garbingai kovodamas žuvo. Jam tebuvo vos dvidešimt ketveri.
„Lieka Pranciškaus susirūpinimas, kad Europa ir pasaulis turi atgauti dvasią, rūpintis ne vien kūnu, bet visų pirma dvasia“, – kalba jis.
Kalbiname žmones, kurie šviesaus atminimo popiežių Pranciškų yra sutikę iš arti, bendravę su juo.
Teismas panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą pašalinti paminklą partizanui Juozui Krikštaponiui.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas 11 metų slapstėsi nuo jį persekiojančių sovietinių saugumiečių ir nenustojo tikėti laisve.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!