Religijos laisvė – pagrindinė žmogaus teisė tikėti, išpažinti savo tikėjimą arba jo neturėti, taip pat laisvai keisti religinius įsitikinimus. Ji apima teisę viešai ar privačiai atlikti religines apeigas, ugdyti vaikus pagal savo tikėjimą ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Religijos laisvė saugoma tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose kaip viena demokratijos pamatinių vertybių.
Bernardinai.lt kontekste ši tema aptariama per Bažnyčios socialinio mokymo, žmogaus orumo ir tikėjimo laisvės perspektyvą. Straipsniuose analizuojamos šiuolaikinės grėsmės religijos laisvei, valstybės ir Bažnyčios santykis, tikinčiųjų teisės bei krikščionių atsakomybė už viešą savo tikėjimo liudijimą.
Sirijoje tebėra paplitę nusikaltimai prieš religines mažumas: egzekucijos, seksualiniai užpuolimai, pagrobimai, religinių vietų niokojimas.
1917 m. Meksikoje buvo paskelbta nauja Konstitucija, jos atsiradimas davė pradžią smurtiniam krikščionių persekiojimui.
Socialiniuose tinkluose plinta nuotrauka, kurioje matyti, kaip Izraelio kareivis kiša cigaretę į Mergelės Marijos statulos burną.
Lenkijoje mokytoja nuo sienos nukabino mokinių pakabintą kryžių ir išmetė jį į šiukšlių dėžę. Šis įvykis atskleidė gilesnį konfliktą šalyje.
Ortodoksų bendruomenės Lietuvoje matomos, aktyvios, o jų ateitis priklausys nuo valstybės politikos, geopolitinės situacijos ir jų pačių.
Penktadienį, sausio 9 d., įvyko popiežiaus Leono XIV naujametinis susitikimas su Vatikane akredituotų diplomatinių misijų vadovais.
Korėjietės Agota Yi ir Teresė Kin buvo įkalintos, kankinamos ir galiausiai 1840 m. sausio 9 d. nužudytos dėl savo krikščioniškojo tikėjimo.
Paskyrus naują teisingumo viceministrę Kristiną Zamarytę-Sakavičienę, kilo visuomenės ir politikų diskusijos dėl jos katalikiškų pasisakymų.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!