L. Ulevičius: ne visi kalbėtojai suvokia, kad privalu nuolat mokytis viešai reikšti mintis
Viešojo kalbėjimo sėkmę garantuoja ne tik pačios kalbos turinys, bet ir harmoningas ryšys tarp teksto autoriaus ir jį atliekančio asmens.
Retorika – tai menas įtaigiai kalbėti ir rašyti, siekiant ne tik perteikti mintis, bet ir paveikti klausytoją ar skaitytoją. Ji apima kalbos struktūrą, argumentų logiką, stilistines priemones ir kalbėtojo gebėjimą įžvelgti auditorijos lūkesčius. Nuo Antikos iki šių dienų retorika išlieka svarbi viešojo diskurso dalis, padedanti formuoti nuomones, įkvėpti veikti ar skatinti dialogą. Bernardinai.lt kontekste retorika vertinama kaip atsakingo žodžio galia – kviečianti kalbėti tiesą, laikytis vertybių ir kurti pagarbų viešąjį bendravimą.
Viešojo kalbėjimo sėkmę garantuoja ne tik pačios kalbos turinys, bet ir harmoningas ryšys tarp teksto autoriaus ir jį atliekančio asmens.
Šiandien viešasis kalbėjimas tapo dėmesio traukos centru – tema, kuri pradėjo dominti platesnę auditoriją.
Chrizostomas – vienas iš keturių didžiųjų Rytų Bažnyčios daktarų, dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavęs Auksaburnio vardą.
Reikia mokyti mąstymo. Tada išmokysime ir kalbėjimo – tai nėra atsieti dalykai.
Keičiantis kalbai, keičiasi ir kalbos etiketas, retorika, kalbos stiliai.
Ministro Kęstučio Budrio teigimu, Rusiją veikia ne retorika ir pareiškimai, o „lazdos“: „Mes turime tų lazdų, tai panaudokime.“
Kokias problemas ketina kelti kandidatai į JAV prezidentus ir kokią jie renkasi retoriką?
Tarp JAV rinkėjų vyrauja didžiulis susiskaldymas, ir užkietėjusių liberalų – kaip ir užkietėjusių respublikonų – nėra tiek daug.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!