Senatvė

Aš nežinau, ar senti savaime būtinai laimė – turbūt su kai kuo, kaip su pirmaisiais namais, gali būti ir truputį graudu atsisveikinti.

Einame, įsakmiai sako. Tas egzistencinis klausimas, kurį nuolat sau užduoda žmogus, net jeigu ir nebegali jau niekur eiti.

Senatvė – tai labiausiai tinkama gyvenimo fazė skleisti Gerąją naujieną, kad gyvenimas yra galutinio įgyvendinimo pradžia.

Palaiminti namai, kur rūpinamasi senu žmogumi! Palaiminta šeima, kuri gerbia savo senelius!

Be to – tik tarp mūsų – senatvės iš tikrųjų nėra.

Silpstu... Silpdamas vis labiau šliejuosi prie silpstančiųjų ir silpnųjų, vis labiau glaudžiuosi prie pažeidžiamųjų.

Kiekvieną veidą nuotraukoje galėtum tyrinėti ir aprašyti. Reta ir nuostabi portretų galerija.