
Lietuvos senėjimo metas – Dievo „koronė“ ar neišnaudotos galimybės?
Senyvo amžiaus žmonės jaučiasi skurstantys, vieniši ir apleisti. Tam – daug priežasčių.
Senyvo amžiaus žmonės jaučiasi skurstantys, vieniši ir apleisti. Tam – daug priežasčių.
„Aš kaip baronas Miunhauzenas save už plaukų ištraukiau iš pelkės“, – sako romano „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“ autorė.
Kai visuomenė vietoj užuojautos pasiūlo savižudybę, ji patvirtina, kad vertina žmones tik tol, kol jie nieko iš mūsų neprašo.
Su prof. Boguslavu Gruževskiu kalbame apie atsakomybę už savo gerovę vyresniame amžiuje.
Nuotolinės socialinės globos įrankiai leidžia bendrauti vaizdo skambučiais, stebėti vaistų vartojimą, prižiūrėti mitybą.
Pokalbyje – apie besikeičiantį žiūrovą ir žvėrį, kuris slypi kiekviename iš mūsų ir kaip jį galima įveikti.
Pasirodo, be chronologinio ir biologinio, žmogus turi ir psichologinį amžių. Kas tai? Ir kas tas psichologinis senėjimas ar senatvė?
Nėra niekieno senelių – kiekvienas vargstantis senelis yra ir mūsų senelis.
Skaitykite ir ateityje skirdami kad ir nedidelę sumą mūsų darbui tęsti.