Šv. Valentino diena minima vasario 14-ają. Dažniausiai Valentino dieną siuntinėjame sentimentalias žinutes savo mylimiesiems: sutuoktiniui, vaikui, tėvams ar kitiems svarbiems žmonėms. Įvairiausi prekiautojai: atvirukų leidyklos, gėlininkai, juvelyrai, konditeriai, balionų tiekėjai ir kiti – mus primygtinai ragina šio mielo šventojo dieną išreikšti savo amžiną atsidavimą.
Bet dar prieš įvedant šventojo Valentino šventę, romėnai vaikinai ant lapelių rašydavo merginų vardus ir dėdavo juos į dėžutę. Kurios merginos vardą ištraukdavo – toji ir tapdavo partnere per prabangias iškilmes. Tačiau apie penktą amžių krikščionybė jau buvo įsitvirtinusi, ir hierarchija nepritarė tokiam nežabotam lėbavimui. Ji stengėsi panaikinti šią pagonišką Pano šventę, pakeisdama ją III amžiuje gyvenusio Valentino švente. Tačiau kai kurie papročiai ilgai neišnyksta. Taip nutiko ir tada, kai į minėtą dėžutę imta dėti lapelius su kankinių vardais.
Šv. Valentinas gyveno Romoje Klaudijaus II laikais. Šiam imperatoriui nepatiko, kad per daug jaunuolių tuokiasi, ir jis uždraudė santuokas, mat buvo įsitikinęs, jog viengungiai vyrai, būdami laisvi nuo įsipareigojimų šeimai, yra narsesni kariai kovose plečiant imperiją.
Valentinas nepakluso šiam draudimui ir slapta laimindavo santuokas. Tada buvo suimtas. Kai atsisakė išsižadėti savo tikėjimo nukryžiuotuoju Jėzumi, buvo mirtinai sumuštas, o vėliau 269 metais jam nukirsta galva. Praėjus dviem amžiams popiežius Gelazijus I vasario 14 d. paskyrė šv. Valentino atminimui.