Skanaus! Rimvydas Laužikas kviečia pasigaminti Radvilų virėjo „Gerą košę“

Dr. Rimvydas Laužikas (g. 1971) – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas, Lietuvos archeologijos draugijos narys. Jis aktyviai dalyvauja įvairiuose Dubingių piliavietės tyrimų projektuose, kurie neretai atskleidžia vienos įtakingiausių ir turtingiausių LDK didikų giminės – Radvilų – valgymo įpročius.

R. Laužikas yra parašęs ne vieną dešimtį mokslinių straipsnių, taip pat yra monografijų „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ ir „Radvilų dvaras Dubingiuose“ bendraautoris. Jis administruoja Lietuvos kulinariniam paveldui skirtą tinklaraštį.

Siūlome išbandyti vieną autentišką senovinį receptą. 

Radvilų virėjo Gera košė, XVII a. pab.

Jums reikės

200 g razinų

200 g baltos duonos

Taip pat skaitykite:

Paskola automobiliui ar lizingas: kaip pasirinkti tinkamą finansavimą?

Etiketo žinovas A. Lydeka: kaitra kiek pakoreguoja mūsų aprangą, tačiau jos kodo – ne

Dažniausios klaidos renkantis patalynę

Saulės baterija ir elektros tinklas: kaip jie veikia kartu?

Kiemo dangų priežiūra vasarą: kaip atnaujinti paviršius?

Terasa – neatsiejama poilsio zona: kokias medžiagas naudoti?

Birželį fiksuota karščiausia diena ir naktis, Vilniuje tokios temperatūros nebuvo 250 metų

Kodėl sugedusią techniką verta patikėti profesionalams?

50 g cukraus

Gvazdikėlių 

Autentiškas receptas

Paimkite truputį mažųjų razinų, apvirkite vandenyje, nusausinkite, įtrupinkite į jas dvi baltos duonos bandeles, pertrinkite per sietelį ir sudėkite į indą, pabarstykite cukrumi ir gvazdikėliais.

Patarimai, kaip gaminti

Šis patiekalas – savotiškas baltos duonos ir razinų kremas. Kiek imti razinų ir kiek baltos duonos, sprendžiate pagal skonį. Mėgstantys razinas teima jų daugiau. Razinas apvirkite vandenyje, kad jos „atgytų“, prisigertų vandens, taptų minkštos. Kol verda, sutrupinkite baltą duonelę. Galite trupinti ne vien minkštimą, bet ir pluteles, svarbu nepalikti didelių duonos gabalėlių. Apvirtas razinas nusausinkite, sumaišykite su duonos trupiniais ir pertrinkite per sietelį. Šiais laikais galima smulkinti ir elektriniu trintuvu. Trindami razinas ir trupinius paverskite vienalyte mase – kremu. Šis dedamas į dubenėlius, viršus padengiamas cukraus (geriausia rudojo) sluoksniu, pribarstoma gvazdikėlių ir tiekiama į stalą. Jei mėgstate saldesnį desertą, barstykite storesnį cukraus sluoksnį.

Kokia yra mūsų nacionalinė virtuvė?

Dr. Rimvydo Laužiko knyga „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (Briedis, 2014) yra bene pirmasis bandymas sistemiškai rašyti apie istorinę Lietuvos virtuvę. Siekta suderinti istoriją ir kulinariją, t. y. autoriaus istorinius tyrinėjimus su jo pomėgiu gaminti. Greta publicistiniu stiliumi aprašomos gastronominės kultūros istorijos, pateikiami ir  rekonstruoti bei šiuolaikinei virtuvei pritaikyti receptai.

Maisto ir valgymo kultūra, kaip ir visa kasdienybės istorija, ilgai buvo laikoma istorijos mokslo podukra, todėl mes labai menkai pažįstame savo kulinarijos paveldą. Dažnai jį tapatiname su XIX amžiaus pabaigos ar tarpukario Lietuvos valstiečių virtuve, kartais teigiame, kad nacionalinio kulinarijos paveldo apskritai nėra. Juk dauguma mūsų virtuvei priskiriamų patiekalų yra paplitę ir kitose Europos šalyse. Bet, jei pažiūrėtume plačiau, pamatytume, jog tokie pat yra daugelis kultūros reiškinių: išaugę iš etninės aplinkos, susimaišę su visos Europos krikščioniškąja tradicija, dėl istorinių aplinkybių patyrę kitų tautų kultūrų poveikį. Lygiai tokia pat ir kulinarijos paveldo erdvė. Vietinė, sėslių žemdirbių ir gyvulių augintojų virtuvė susilieja su daugybe tarptautinių įtakų: nuo artimos mums vokiečių, lenkų virtuvės iki italų, totorių, olandų ar graikų.

Daugeliui iš mūsų turbūt bus įdomu sužinoti, kaip gaminama Bonos Sforcos lazanija, kokius gardėsius valgė Jogaila. Ar galime Lietuvos kulinarines tradicijas sieti su bulviniais patiekalais? Visus atsakymus ir kitas įdomybes rasite dr. R.  Laužiko knygoje „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kurią autorius pristatys Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d., šeštadienį, 19 val.

„Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ – tai unikalus leidinys apie LDK virtuvę, kuriame, remiantis istoriniais dokumentais, senomis kulinarinėmis knygomis, ikonografiniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais, išplečiamos Lietuvos kulinarijos paveldo ribos.

Knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d., šeštadienį, 19 val.