Ateities mokykla: žinoti nebūtina, reikia mokėti „googlinti“?

Ateities mokyklos vizionieriai sako, kad vaikai turės mokytis mažiau faktų, kuriuos galima susirasti, ir kad reikia mokyti vaikus naudotis kompiuteriu bei kūrybiškumo. „Ateities mokykloje mažės informacijos pateikimo, nes vis daugiau žmonių susiranda informaciją, kada jiems reikia ir kur jiems reikia – „Google“, „Wikipedia“, „Yutube“ ar dar kur nors“, – teigia švietimo konsultantas Aurimas Ražanauskas. 

Ekonomistė Aušra Maldeikienė laikosi kitokios nuomonės: „Faktai visada buvo nesunkiai surandami, kas žinojo, kur jų ieškoti. Tačiau mokykla turi išmokyti vaiką vertinti faktą, o faktas visada yra vertinamas kontekste.“

Viešosiose diskusijose sutariama – šiandieną reikalinga modernesnė mokykla, gebanti prisitaikyti prie naujų iššūkių ir ugdanti gebančius prie tų iššūkių prisitaikyti vaikus. Švietimo sistemą vis bandoma kaip nors reformuoti, pamažu atmetami metodai, sėkmingai išmokę ir išugdę ne vieną kartą.

Apie tai, kaip turi keistis mokykla, dar daugiau idėjų turi vaikų tėvai. Praėjusių metų rudenį Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas teigė, kad mokiniai neturi būti egzaminuojami.

„Viena iš mūsų veiklos prioritetinių sričių – egzaminų turi nelikti. Klausimas: ką dabartiniais brandos egzaminais tikriname? Geriausiu atveju – žinias ir šiek tiek – gebėjimus. Šiandien kalbame ir pabrėžiame tai, kad vaikų kūrybiškumas turi būti ugdomas. Kiek kūrybiškumo matome egzamine? ” – svarstė A. Murauskas.

Mažiau žinių, daugiau kūrybos

„Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir baigiantiems mokyklą. Technologinio perginklavimo amžiuje, kai robotai keičia žmones daugelyje sričių, gebėjimas būti kūrybingiems bus esminė savybė, kuria šiandien mūsų švietimo sistema tinkamai nesirūpina.

Taip pat skaitykite:

Triukas ore Rapolui atėmė dalį kojos: trauma atvedė į paralimpines žaidynes

Vejos priežiūra vasarą: ką svarbu žinoti per karščius?

Kaip pasiruošti bulvių kasimui, kad derliaus nuėmimas būtų lengvesnis?

Paskola automobiliui ar lizingas: kaip pasirinkti tinkamą finansavimą?

Etiketo žinovas A. Lydeka: kaitra kiek pakoreguoja mūsų aprangą, tačiau jos kodo – ne

Dažniausios klaidos renkantis patalynę

Saulės baterija ir elektros tinklas: kaip jie veikia kartu?

Kiemo dangų priežiūra vasarą: kaip atnaujinti paviršius?

Jau šiandien keičiasi supratimas apie raštingumą. Neužtenka mokėti skaityti ir rašyti: raštingas dabar reiškia ir gebėjimą naudotis kompiuteriu. Ateityje raštingo žmogaus samprata tik plėsis, gali būti, kad programuoti mokysim jau pagrindinėje mokykloje. Mokymosi procesas nebėra tik žinių susiurbimas ir atkartojimas“, – viename savo komentare rašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

Švietimo konsultantas A. Ražanauskas sako, kad po 10 metų mokykloje bus pereita prie didesnio kiekio praktinių užduočių ir dalykų integravimo. „Galbūt seksime suomių pavyzdžiu, kurie atsisako dalykų, imasi praktinių užduočių, projektų, kad moksleiviai įsitrauktų  į savo bendruomenių gerinimą, bendradarbiavimą. Artės verslo, viešojo sektoriaus ir švietimo ryšys. Taip pat, mano manymu, ateities mokykloje mažės informacijos pateikimo, nes vis daugiau žmonių susiranda informaciją, kada jiems reikia ir kur jiems reikia – „Google“, „Wikipedia“, „Yutube“ ar dar kur nors“, – svarsto A. Ražanauskas.

LRT.lt pašnekovo teigimu, mokytojas iš informacijos pateikėjo pereis prie mokymosi proceso tarpininko vaidmens. Jis sukurs tokią veiklą ir tokius užsiėmimus, per kuriuos moksleiviai jausis įsitraukę, naudosis turimais žinių ištekliais, kurs projektus, naudingus tiek jiems, tiek jų bendruomenėms.

„Mokyklos ir universitetai dabar mus farširuoja informacija, kol baigiame magistrantūrą, o tada jau leidžia veikti. Į švietimą reikia žiūrėti per asmeninius poreikius – kaip padaryti, kad kiekvienas mokinys jaustųsi saugus, pastebėtas, įtrauktas, išgirstas, dalyvaujantis procese. Tada jis pradeda kurti, prisidėti, dalyvauti, jam reikia papildomos informacijos. Tada atsiskleidžia kūryba“, – svarsto A. Ražanauskas.

Ne mokykla, o šiltnamis?

„Švietimo reformos niekas nevykdo. Kartas nuo karto pasakoma, kad vaiką reikia ugdyti, parengti darbo rinkai. Tačiau kokia bus darbo rinka po 10 metų, niekas nežino, technologinių naujovių greitis labai spartėja. Vadinasi, mokoma darbo rinkai, apie kurią niekas nieko nežino“, – šiandienos švietimo sistemą kritikuoja A. Maldeikienė.

Pasak pašnekovės, mokymo, ugdymo  procesas yra nukreiptas į tai, kad vaikui būtų patogu, jis jaustųsi saugus ir laimingas mokykloje, tačiau taip jis yra tiesiog neparengiamas būti žmogumi.

„Jis neišmokomas dirbti, vertinti save adekvačiai. Meilė Lukšienė kalbėjo apie pagarbą vaikui. Ją galima suvokti dvejopai – kaip pagarbą jo kaprizams, ištižimui, tinginystei, jo nenorui būti asmenybe arba kaip pagarbą žmogui, vertinant jį kaip asmenybę, kuri gali išmokti, sugebėtiį dirbti, priimti sprendimus.

Ta antroji dalis mūsų, o ir daugelio kitų šalių mokyklose, yra pamišta. Aš greičiauisai nebepamatysiu, bet jūs pamatysit – tos šalys praloš“, – kalba A.  Maldeikienė.

Paklausta, ar sutinka, kad šiais laikais nebereikia mokytis faktų, nes juos nesunku surasti, A. Maldeikienė atsako, kad tai yra ir teisinga, ir nesąmonė vienu metu. Pasak pašnekovės, faktai šiais laikais neabejotinai yra lengvai randami, tačiau jie buvo gana lengvai randami visais laikais tų žmonių, kurie jų ieškojo.

„Žmonės eidavo į bibliotekas, žinodavo, kur jos yra. Šiais laikais mes kiekvienas galime tai padaryti, bet yra vienas esminis skirtumas: tie žmonės, kurie sėdėdavo bibliotekoje, daugybę metų ugdėsi kultūrą suprasti ir vertinti faktą.

Faktus pasirinkti yra labai sunku. Nuo to, kokius faktus pasirinksi, priklausys, kokį atsakymą gausi. Kai egzistuoja prieiga prie didelio naujienų srauto, būtinybė išmokti pagrindus tampa daug didesnė. Geros mokyklos Vakaruose, kurios nori tikrai išmokyti vaikus, jau net uždraudžia technologijas klasėse. Mokykla turi išmokyti vaiką vertinti faktą, o faktas visada yra vertinamas kontekste. Mūsų vaikai nežino kontekstų, todėl nesupranta elementarių tekstų“, – teigia ekonomistė.

Vilija Andrulevičiūtė