Vasario 16-osios Akto atradimas – nieko nekeičiančio dokumento atradimas?

Straipsnio autorius – VU Istorijos fakulteto studentas

„Ką Lietuvai reiškia garsiojo Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto originalas?“ – šį klausimą nustelbė kiti: „Ar tai tikrai originalas?“ „Ar gaus profesorius Liudas Mažylis milijoną?“ Buvo net tokių, kurie šį atradimą nurašė kaip nereikšmingą, nes dokumento tekstas visiems žinomas iš to meto išlikusios spaudos, tai neabejotinas, chrestomatinis faktas: „Tad ką čia tirti?“ Ir tik keletas kėlė klausimą: „Ką tai reiškia Lietuvai?“

Ar tai tikrai originalas?

Pirmiausia faktas, jog dokumentas rastas archyve – daug ką pasako. Juk archyvai tam ir buvo sukurti, kad kauptų vienetinius, originalius ir oficialius dokumentus, tad jei dokumentas būtų rastas bičių avily, skrynioje, ąžuole ties Šeštokais ar kitoje fantazijos sukurtoje vietoje, tuomet, tikriausiai, reikėtų kelti tokį klausimą, o kaip sakė Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis: „Vokietijos diplomatijos archyve vietos fake news nėra.“

Žinoma, archyvuose nugula ir asmeninių originalių įrašų: prisiminimų, atsiminimų ir laiškų – visgi šis dokumentas buvo aptiktas ne privataus asmens fonde, o viename iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos fondų. Pastaroji kaupia oficialius dokumentus, kurie tradiciškai suprantami kaip valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens, vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus, sudaryti, patvirtinti ar gauti dokumentai, įtraukti į apskaitą – mūsų Aktas buvo oficialus dokumentas gautas iš Lietuvos.

Tačiau atsirado kvestionuojančių šias teisines tradicijas, neva niekas negali tiksliai pasakyti, kiek yra originalių Vasario 16-osios aktų ir kuris yra originalesnis. Daug kas sakė, kad originalas turi būti rašytas mašinėle, tačiau nėra skirtumo, ar jis spausdintas, ar rašytas – svarbiausia, kad būtų sudarytas pagal to meto teisines procedūras ir turėtų juridinę galią. Mūsų dokumentas turi tai, ką šiandien vadintume rekvizitais – visus originalius signatarų parašus. O ir mašinėlės tada buvo prabanga, nes vyko karas, žmonės 1918 m. vasario 16-ąją buvo ant bado slenksčio. Ką čia kalbėti apie mašinėles, juk į dabartinius Signatarų namus posėdis buvo perkeltas iš J. Basanavičiaus darbo kabineto, nes patriarchas neturėjo malkų ir dėl to buvo per šalta!

Dar verta paminėti, kad egzistuoja vertės ekspertizė, kurios metu nusprendžiama, ar atiduoti į archyvą, ar naikinti – tai vyksta aktyviuoju dokumento gyvavimo metu. Žinoma, sugalvoti masonišką versiją niekas netrukdo – aptariamas Aktas juk ir paskelbė Lietuvoje demokratiją, o kartu ir žodžio laisvę.

Taip pat skaitykite:

T. Valys: bus vertinama „Ignitis“ grupės ir ESO vadovų atsakomybė dėl audros padarinių

VAATC: sutartis dėl atliekų rūšiavimo su „Ekonovus“ yra „nutraukimo procese“

J. Taminskas: LTG galėtų daugiau uždirbti perveždama krovinius, tarifai verslui nedidės

M. Sinkevičius pakomentavo žmonos įdarbinimo aplinkybes: aš niekaip nesusijęs

R. Popovienė apie „Raudondvario dvare“ įdarbintus socdemus: yra įstaigų vadovai, kurie atsakingi už tai

Prezidentas apie audros padarinius: ESO turi tikslinti komunikavimą, prisiimti atsakomybę

Premjeras sako dar nespėjęs susipažinti su pasirodžiusia informacija dėl VRK narės L. Matjošaitytės

G. Nausėda apie CŽA vadovo vizitą Maskvoje: susitikimas atliepė keliamus tikslus

Ką tai reiškia Lietuvai?

Klausimą apie milijoną eurų praleisiu ir pabandysiu susitelkti ties svarbesniu: „Ką tai reiškia Lietuvai?“ Šis Aktas reikalingas ne tik dėl to, kad tai reta proga pamatyti materialią Vasario 16-osios Akto idėjų išraišką. Akto vertybės gimė dvidešimties šviesuolių galvose, kurie dar mokyklos suole puoselėjo lietuvybę – tai liudija faktai, kad ne vienas jų buvo pašalinti iš gimnazijų už atsisakymą melstis rusų kalba. Vėliau daugelis šių vyrų, įsitraukę į nelegalios spaudos leidybą, diplomatinius žaidimus, skaitė žymiausius įvairių intelektualų raštus, keliavo bei studijavo užsienio universitetuose, garsino Lietuvą.

Galiausiai, išrinkti demokratiniu būdu 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniaus konferencijoje, tapo Lietuvos Tarybos nariais. Po mažiau nei metų visas vertybes, dėl kurių kovojo visą gyvenimą, įprasmino, t. y. jie pareiškė, kad Taryba „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Po šio Akto pasirašymo viskas pasikeitė. Nesvarbu, ar Basanavičiaus, ar Smetonos, ar Kairio ranka parašyti žodžiai „demokratiniais pamatais“ ir „nepriklausomą“ – po to, kai pasirašė visi Tarybos nariai, tai nebebuvo tik idėjos, o pamažu virto tikrove. Akto pasirašymas tarsi sustabdė tą istorinį momentą. Tai lyg menininko sukurtas paveikslas, kuris tą akimirką padarė antlaikišką.

Įprasmintos idėjos pasireiškė tikrovėje įvairiais būdais. Pirmiausia Nepriklausomybė buvo ginama 1918–1920 m. kovose net su trimis to meto geopolitiniais priešininkais – bolševikais, bermontininkais ir Lenkija. Apgynus Nepriklausomybės idėją, pasireiškė ir Demokratijos idėja. Buvo paskelbti rinkimai į Steigiamąjį Seimą, kurio deputatai buvo renkami visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu – žmonės, mesdami to meto biuletenius į balsavimo skrynutes, jau gyveno Vasario 16-osios Akto sukurtoje tikrove.

Vėliau demokratiškai išrinktas Seimas pagal visas to meto parlamentarizmo tradicijas – dauguma balsų – priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Konstituciją. O pastaroji Įtvirtino Lietuvos piliečių lygybę prieš įstatymus. Visgi tai truko tik 22 metus. 1918-aisiais dvidešimt mūsų signatarų galvojo, kaip atkurti Nepriklausomybę, o 1940 m. Lietuvos valdžia mąstė, kaip apsaugoti signatarų sukurtą valstybę.

Tačiau ne tik Nepriklausomybė ir Demokratija yra esminės Vasario 16-osios idėjos. Stanislovas Narutavičius aktą pasirašė su „w“ – tai irgi byloja tam tikras signatarų vertybes, o iki originalo atradimo apie tai niekas nediskutavo.

Galimybė išvysti materialią tarpukario vertybių išraišką

1926 m. perversmas pakirto demokratijos vertybę, o 1940 m. ji buvo sunaikinta sovietų. Vasario 16-osios Akto idėjos vėl liko tik „popieriuje“ bei rezistentų ir disidentų galvose. Dar okupacijos metu Vasario 16-osios idėjų galėtume aptikti tarp pasitraukusiųjų iš Lietuvos. Minėta diena buvo didžiausia šventė išeivijoje gyvenantiems lietuviams. Tad Amerikoje ilgai gyvenęs prezidentas Valdas Adamkus, ko gero, teisingiausiai sureagavo į šį atradimą: „Tegul tai dar kartą būna mūsų tvirtybės, ištikimybės savo tautai patvirtinimas. Tai vertybė, dėl kurios Lietuva kovojo ilgą šimtmetį. Šio dokumento reikšmė yra ypatinga ir brangi kiekvienam lietuviui.“

Minėtas prezidento vertybes atkūrė kitas Aktas – Kovo 11-osios, kuris irgi buvo pasirašytas ne vieną kartą, tad ir jo originalų yra ne vienas, kaip ir mūsų aptariamo.
Taigi, dokumentas svarbus, nes po jo paskelbimo – idėjos įgauna kūną. Istorijoje tokių pavyzdžių gausu. Jei Karlas Marxas nebūtų 1848 m. paskelbęs Komunistų partijos manifesto, niekas nebūtų kovojęs už jo idėjas. Jei Martynas Liuteris nebūtų prie Vitenbergo katedros durų prikalęs savo 95 tezių, nebūtų susikūrusi Evangelikų liuteronų bažnyčia.

Taip ir Vasario 16-osios Akto atradimas nėra nieko nekeičiančio dokumento atradimas. Tai galimybė išvysti materialią tarpukario vertybių išraišką. Tai simbolis, kuris suburia Tautą. Juk ne visi žino tų dvidešimties vyrų biografijas, bet dabar turėsim simbolį, kuris apie juos primins. O simbolio galia mobilizuoja žmones ir skatina juos solidarizuotis. Juk ne visi studijuoja Šventąjį Raštą, tačiau visi žino dešimt Dievo įsakymų. Taip pat ne visi krikščionys yra krikščionybės istorijos žinovai, bet ne vienas tikintysis nešioja kryželį, kuris neleidžia pamiršti Kristaus kančių, kurios buvo patirtos dėl mūsų išganymo.

Kita vertus, nereiktų užmigti ant laurų, nes, kaip teigia istorikas Norbertas Černiauskas, – „Jono Žemaičio, Adolfo Ramanausko, Antano Kraujelio ir kitų partizanų vadų palaidojimo vietų nežinome“ – minėtų palaidojimo vietų atradimas būtų dar viena šventė, nes ne kiekvienas Lietuvos pilietis turi laiko nagrinėti išdavystėmis ir mitais persmelktą partizanų karo istoriją, bet partizanų kapai būtų sutelkiančios žmones vietos. Juk Signatarų namai, kur buvo pasirašytas Vasario 16-osios Aktas, iš pirmo žvilgsnio irgi tik faktas, bet jau nusistovėjo graži tradicija prie jų susirinkti per valstybines šventes – tai mūsų simbolis. Kalbėti apie simbolius aktualu ir Gedimino kalno kontekste….