Arkivysk. G. Grušas konferencijoje Šiluvoje: Jėzus Kristus ir Jo teikiama ramybė yra mūsų gyvenimo ir veiklos pamatas

Arkivysk. Gintaro Grušo kalba, pasakyta konferencijoje „Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ 2023 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje.

Todėl, manau, net galėtumėm teigti, kad tikroji Šiluvos deklaracija – tai ne prieš dvejus metus primintos Bažnyčios mokymo tezės, bet Jono Pauliaus II Šiluvoje lygiai prieš tris dešimtmečius ištarti žodžiai. Šioje konferencijoje apie religijos, sąžinės, žodžio laisvę ir jos ribas verta nepamiršti šventojo popiežiaus žodžių apmąstant ne tik teisines ribas, bet ir tai, koks turėtų būti krikščionio atsakas į šią įtampą.

Jonas Paulius II atvyko į Lietuvą, kurios visuomenė buvo pasidalijusi, dažnai linkusi skirstyti savo narius į geriečius ir blogiečius. Popiežius atkreipė į tai dėmesį kalbėdamas Lietuvos dvasininkijai. Jis sakė: „Tikimės, kad jūs kantria meile ir apaštališkuoju įkarščiu padėsite atkurti savosios šalies visuomeninę ir žmogiškąją darną. Jums tenebūna nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų, o vien tik vyrai ir moterys, kuriems reikia padėti išsivaduoti iš klaidų. Tebūna vien žmonės, kuriems reikia padėti išsivaduoti iš prievartos, smurto, žmogaus teisių išniekinimo, taip pat ir psichologinių to padarinių.“

Atvykęs susipriešinimo metu, Jonas Paulius II pasirinko kalbėti apie ramybę, kurios taip išsiilgusi buvo tauta, šitiek metų kentusi žeminančią prievartą. Popiežius įvardijo, kad situacija keičiasi, čia, Šiluvoje, sakydamas: „Po tariamos gniuždančio režimo taikos pagaliau atėjo ramybė, žadanti laisvą ir tvarkingą sugyvenimą, gerbianti visus žmones ir jų teises. Tačiau Dievo Žodis šiandien mums kalba daugiau negu apie paprastą visuomeninę taiką. Jis nurodo tai, nuo ko visuomeninė taika priklauso ir kuo remiasi: Kristaus ramybę!“

„Kokia išties yra toji ramybė, kurią stengiatės užtikrinti savo šalyje? Rasi galima pasitenkinti vien paviršutine taika, kuri tik užtikrina laisvę ir demokratiškumą? – retoriškai klausė popiežius ir atsakė: – Žinoma, šitai, be jokios abejonės, vertinga, bet neatsižvelgia į didžiąsias vertybes, į moralės ir gyvenimo prasmės problemas. Senas tradicijas turinčių demokratinių visuomenių patirtis mus įspėja apie pavojų tokios dviprasmiškos taikos, paremtos minimalizmu ar moraliniu reliatyvizmu.“

„Štai kur atsiveria nuostabi proga katalikiškajai atsakomybei. Katalikai turi „atsakyti kiekvienam klausiančiam apie juose gyvenančią viltį“ (plg. 1 Pt 3, 15) ir labiau gyvenimu negu žodžiais parodyti, jog taika yra tvirta, kai remiasi tuo, kas aukštybėse, kai ją palaiko moralinės normos ir kai ji atsiveria Dievui. O jei nuklysta į religinio abejingumo ir pragmatizmo pelkę, – bematant sudūžta.“

Negalime pamiršti, kad Kristaus pergalė ir jo teikiama ramybė kyla iš mirties ant Kryžiaus ir Prisikėlimo slėpinio. Kristus atėjo skleisti Gerosios Naujienos tiesą, bet neprivertė nei žydų, nei okupantų romėnų visuomenės keisti juridinių ar moralinių struktūrų. Kristaus sekėjai pagonišką Romos imperijos visuomenę keitė pirmiausia savo pavyzdžiu. Tai buvo bendruomenė, į kurią žvelgdami pagonys matė, kaip jie vienas kitą myli. Ši bendruomenė rūpinosi apleistais vaikais, paliktais mirti pakelėse. Ši bendruomenė atsisakė kelti ranką prieš gyvybę – žudyti kūdikius. Ji rodė naują krikščioniškos šeimos pavyzdį. Ši bendruomenė ėmė rūpintis ligoniais ir vargšais.

Taip pat skaitykite:

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Kunigas R. Urbonavičius apie Bažnyčios komunikaciją dėl dvasininkų nusikaltimų: „Jeigu galime organizuoti gražiausius renginius, kodėl negalime profesionaliai reaguoti į šią blogą situaciją?“

Arkivykupas: seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius prašo atleidimo iš kunigystės

Tiesos, atsakomybės ir saugios aplinkos kūrimo keliu

Kurija: pokalbis su Seimo vadovu derinamas, arkivyskupas nutraukė suplanuotas keliones

Arkivyskupas emeritas L. Virbalas SJ: „Konkretūs neatidėliotini žingsniai būtų reikalingiausi“

Kunigas R. Peciunas prabilo apie jam pareikštus kaltinimus: vaizdo įrašus su vaikais siuntė jų tėvai

Kokį pavyzdį rodome mes, kaip katalikų bendruomenė, šiandien? Ar girdisi mūsų balsas, o dar svarbiau, ar matomi mūsų veiksmai siekiant saugoti gyvybę, stiprinti šeimas? Pasaulio dvasia siekia iš mūsų atimti drąsą veikti ir kalbėti, tačiau jei Jėzus Kristus ir Jo teikiama Ramybė yra mūsų gyvenimo ir veiklos pamatas, mums nėra ko bijoti.

Tepadeda šiandienos konferencija geriau suprasti mūsų visuomenės laisvės ribas, bet kartu tegu neužgožia pagrindinės žinios, kurią popiežius Jonas Paulius II pasakė savo Šiluvos deklaracijoje: „Kristus tebūna jūsų gyvenimo, jūsų demokratijos ir ateities uola.“ Turime, pasak popiežiaus, „labiau gyvenimu negu žodžiais parodyti, jog taika yra tvirta, kai remiasi tuo, kas aukštybėse, kai ją palaiko moralinės normos ir kai ji atsiveria Dievui.“

Gero darbo konferencijoje ir tegu pamąstymai padeda sutvirtinti krikščioniško gyvenimo liudijimą mūsų visuomenės gyvenime.

Susiję:

Povilas Aleksandravičius

3 min

Šiluvos deklaracija. Užduokime esminį klausimą

Bernardinai.lt

2 min

Paskelbta Šiluvos deklaracija

Bernardinai.lt

4 min

Šilinių pradžios vigilija priminė šv. Jono Pauliaus II maldą ir priesakus Šiluvoje 1993-iųjų rugsėjo 7 d.

Bernardinai.lt

9 min

Apmąstant Šiluvos deklaraciją: įžvalgos apie religijos, sąžinės, žodžio laisvę ir jos ribas