Atidengiamas meno kūrinys, kuris garsins Klaipėdą tarptautiniu mastu

Miesto ištakas ir dvasingumą atspindintį unikalų meno kūrinį miestui dovanoja Zita, Martinas ir Inga Gusiatinai.

Mozaikinio fasado ikonografinį eskizą pagal pranciškonų vienuolio brolio Benedikto Jurčio idėją nupiešė dailininkė Angelina Banytė.

„Mozaikos centre bus pavaizduota Marija su Kūdikiu ant rankų – ligonių globėja. Šis siužetas atskleidžia pranciškonų vienuolių misiją Klaipėdoje suteikti paramą ir pagalbą onkologiniams ligoniams, autizmo spetro sutrikimų turintiems vaikams.

Jį papildo Lozoriaus prikėlimo scena, Pranciškaus Asyžiečio, laikančio avinėlį, atvaizdas ir scena, kuriuoje vienuoliai slaugo ligonį.

„Mozaiką vienuoliai dedikuoja Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui, tad kūrinyje yra ir miesto įkūrimo siužetas, susijęs su broliais pranciškonais – pavaizduotas laivas, kuriuo vienuoliai atvyko, ir Kuršo vyskupas Henrikas, kuris pradėjo statyti Mėmelio pilį“, – apie mozaikos turinį pasakojo A. Banytė.

Meno kūrinį ant bažnyčios fasado sumontavusios įmonės „Vakarų pakrantės aidas“ vadovas Arvydas Bumblys paaiškino, kad mozaika sudaryta iš tūkstančių skirtingų atspalvių mažų detalių.

„Kiekviena skirtingo atspalvio detalė yra gaminama rankomis iš mineralo smaltino ir skaidraus stiklo. Šios technikos unikalumas yra tas, kad ji atspari laikui ir bet kokiam klimato poveikiui. Tai labai archajiškas amatas, kurį iki šių dienų puoselėja bizantiškosios Ravenos mokyklos meistrai Italijoje. Būtent ten ir buvo pagaminta ir surinkta mozaika  „Švč. Mergelė Marija – visų šventųjų ir ligonių globėja“. Jos detales gamino daugiau kaip 100 specialistų“, – pasakojo A. Bumblys.

Taip pat skaitykite:

Nauji kunigų paskyrimai Kauno arkivyskupijoje

Nauji kunigų paskyrimai Telšių vyskupijoje

Brolis G. Juškevičius OP: „Iki mirties – toks mano pažadas tarnauti Dievui ir Jo žmonėms Pamokslininkų ordine“

Kaune Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys minėjo 50 metų jubiliejų nuo slapta duotų įžadų

Brolis G. J. Juškevičius OP davė amžinuosius įžadus į Pamokslininkų ordiną

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Kunigas R. Urbonavičius apie Bažnyčios komunikaciją dėl dvasininkų nusikaltimų: „Jeigu galime organizuoti gražiausius renginius, kodėl negalime profesionaliai reaguoti į šią blogą situaciją?“

„Neabejojame, kad išskirtinio grožio, dydžio ir vertės mozaika taps dar vienu Klaipėdos kultūriniu traukos objektu, kuris garsins mūsų miesto vardą tarp meno mėgėjų tarptautiniu mastu ir visiems suteiks dvasinės stiprybės“, – džiaugėsi sėkmingai užbaigtu projektu MBO Lietuvos šv. Kazimiero provincijos projektų vadovė Vilija Jonušaitytė-Brosse.

Pasak pašnekovės, nuo bažnyčios fasado meninės idėjos iki galutinio rezultato praėjo dešimtmetis.

„Per dešimtį metų pasikeitė tiek mūsų išorė, tiek vidus. Po šiuo Vilties miesto stogu kuriama vilties istorija tikrai yra reikšminga. Džiaugiuosi savo miesto vidaus komanda, kuriai rūpi parodyti Dievo grožį per kūrybą, per onkologinių ligonių sveikimą, per rūpinimąsi autistiškais vaikais, per žmonių palydėjimą į prakilnesnį gyvenimą“, – dėkojo savo bendražygiams pranciškonų vienuolis brolis Benediktas Jurčys.

IŠKILMIŲ PROGRAMA

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, Savanorių g. 4, Klaipėda

11 val. šv. Mišias aukos Jo Ekscelencija vysk. Algirdas Jurevičius.

12 val. Laimono Urbiko vadovaujama džiazo atlikėjų grupė muzikos garsais pakvies visus rinktis priešais bažnyčios fasadą.

12:15 val. brolis Benediktas pristatys bažnyčios mozaikinio fasado „Švč. Mergelė Marija – visų šventųjų ir ligonių globėja“ istoriją ir ikonografiją bei pakvies tarti žodį mecenatų šeimos atstovę Ingą Gusiatiną.

12:30 val. Jo Ekscelencijos vysk. Algirdo Jurevičiaus žodis, iškilmingas Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado atidengimas ir pašventinimas.

IŠSKIRTINUMAS. Ant Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado sumontuota 95 kv. m dydžio bizantiška smaltos mozaika – didžiausia mozaika visoje Rytų Europoje.