LNDT sezoną pradės kroatų režisieriaus O. Frljićiaus spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“

87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka su šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį.

Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliveris Frljićius kuria pagal Gustave’o Flaubert’o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.

Spektaklio kūrėjai teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl prancūzų prozininko G. Flaubert’o 1856 m. parašytas romanas išlieka toks aktualus, yra ta, kad pagrindinės veikėjos Emos troškimai nėra visiškai jos pačios. Jie kyla iš patriarchalinės vaizduotės, įžodinančios tai, kaip ji supranta meilę, laimę, grožį ir savirealizaciją.

Šiuolaikiniai socialinių tinklų naujienų srautai ir rekomendacijų sistemos veikia taip, kaip Emos skaitomi romantiniai romanai. Jie nuolat pateikia aistros, sėkmės ir laimės modelius, mokydami ne tik ko norėti, bet ir kaip norėti. Emos tragedija glūdi ne per dideliuose troškimuose, o siekyje idealų, kurie jai buvo primesti.

Spektaklyje „Madam Bovari“ vaidina septyni LNDT trupės aktoriai: Žygimantė Elena Jakštaitė, Augustė Pociūtė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika, Rasa Samuolytė, Neringa Bulotaitė, Šarūnas Rapolas Meliešius.

„Ponia Bovari“ buvo debiutinis ir žinomiausias realizmo krypties prozininko Gustave’o Flaubert’o kūrinys. Kai romanas pirma kartą dalimis buvo spausdinamas žurnale „Revue de Paris“, valstybės kaltintojai užpuolė jį kaip amoralų. Vėliau vykęs teismo procesas kūrinį itin išgarsino, 1857 m. G. Flaubert’as buvo išteisintas, o dviejų tomų formatu išleistas romanas tapo bestseleriu. Galima sakyti, kad „Ponia Bovari“ pradėjo naują erą literatūroje – pašiepdama romantizmo epochai būdingus idealus ir moralinių vertybių aukštinimą atvėrė kelią realizmui ir pribloškė XIX a. visuomenę.

„Spektaklis žiūri į „Madam Bovari“ ne tik kaip į vienos moters neišsipildymo istoriją, bet ir kaip į socialinių jėgų, formuojančių mūsų troškimus, tyrimą. Emos likimas atskleidžia, kaip tapatybė, fantazijos ir ambicijos formuojasi per pasakojimus, kuriuos paveldime dar nepripažinę jų savais.

Taip pat skaitykite:

„Mane domino ne tiek pats smurtas, kiek tuštuma, kurią jis palikdavo.“ Nicko Cave’o kūrybos tamsa ir virsmai

Nepasitikėti taisyklėmis, pasitikėti žmogumi ir santykiai su Chaosu. Pokalbis su režisieriumi I. Moščickiu

Naujas Lietuvos teatrų sezonas: ką išvysime šiemet?

„Kaunas Blues“ sujungs visus vienai didelei šventei

Valstybinio jaunimo teatro vadovo konkursą laimėjo R. Kregždaitė

Aktorė R. Budrytė: rodyti spektaklį žmogui, kuris atvėrė tau savo širdį – didžiulė atsakomybė

Moby sąskambiai Lietuvoje: puokštė emocijų, aktualios temos ir nostalgiška šokių aikštelė

„Eurovizijos“ nugalėtojas negalės rengti konkurso, jei dalyvauja ginkluotame konflikte

Be to, man šis kūrinys atrodo šiuolaikiškas ir dėl to, kad mes niekada iki galo nežinome, kieno balsą girdime. Kartais sakinys atrodo priklausantis pasakotojui, o tada staiga jis skamba kaip Emos mintis, socialinė klišė ar net mūsų pačių, skaitytojų, vertinimas. Flaubert’as nuolat ištrina tas ribas, todėl sunku atskirti stebėjimą nuo troškimo, ironiją nuo nuoširdumo ar kritiką nuo tapatinimosi. Užuot pasakęs mums, ką galvoti apie Emą, romanas įtraukia mus į kalbą, kuri ją formuoja“, – pasakoja adaptacijos autorius ir režisierius O. Frljićius – vienas ryškiausių Europos teatro kūrėjų, kritikų dažnai vadinamas teatro provokatoriumi.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis 2023 m. sukūrė spektaklį pagal Franzo Kafkos kūrybą „Metamorfozė“, kuris iki šiol yra labai mėgstamas LNDT žiūrovų.

„Madam Bovari“ scenografiją kuria duetas „random heroes“, kostiumų dailininkė – Diana Barkovskaja, šviesos dailininkas – Dainius Urbonis, vaizdo projekcijų autorius – Ričardas Žigis, garso dizaineris – Romualdas Chaloinas Galiauskas.

87-ąjį LNDT sezoną kūrė naujoji LNDT meno taryba, kurią sudaro 11 narių: režisierė Yana Ross – tarybos pirmininkė, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, teatrologas Martynas Petrikas, LNDT trupės vadovas Augustas Gornatkevičius, LNDT trupės aktoriai Gediminas Rimeika, Vytautas Rumšas, Rasa Samuolytė, Aistė Zabotkaitė, LNDT Meno vadybos ir dramaturgijos skyriaus vadovė Kristė Agota Savė, teatro kritikė Rasa Vasinauskaitė ir kultūros viceministras Tomas Juočys.

„Dirbdami su naująja LNDT Meno tarnyba ir kurdami šio sezono viziją, kėlėme klausimą apie laiko horizontalumą – iš praeities į ateitį judančią įvykių tėkmę, kurioje tiksliausiai apčiuopiama atrodo dabartis. Ir mūsų teatras ankstesniuose sezonuose tą dabartį labai įvairiapusiškai analizavo – šiandiena mums buvo įkvepianti, dokumentiška, ironiška, dramatiška. Ir šio linijinio, akivaizdaus, kiek skubančio laiko suskliausti neįmanoma. Jis visad čia pat, kartu su mumis“, – sako LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.