
2026-01-22 | 16:00
Vidutinis skaitymo laikas:
Atsargos pulkininkas G. Bagdonas: Europa gauna kritikos dėl atsipalaidavimo, bet tai, kaip šiuo metu elgiasi JAV, nepriimtina
Aukštiems Europos kariniams pareigūnams prabilus, kad visuomenes reikia ruošti galimam karui, tokia žinia įvairiose šalyse buvo sutikta skirtingai. Devyniose Europos valstybėse atliktos piliečių apklausos atskleidė, kad tokia grėsmė suprantama nevienodai: suvokimą lemia atstumas nuo Rusijos, kuri užpuolė kaimynę Ukrainą ir iki šiol tęsia agresyvius veiksmus prieš šią šalį, be to, grasina kitoms Europos valstybėms.
Kuo Rusija yra toliau, tuo grėsmės lygio suvokimas mažesnis. Pavyzdžiui, 77 procentai lenkų tiki karinio konflikto su Rusija galimybe artimiausiais metais, tačiau tuo tiki tik 34 procentai italų. Tai rodo ir šalių pasirengimas didinti karių skaičių. Nuo 2026-ųjų visi Vokietijos aštuoniolikmečiai gaus klausimyną, kuriuo bus vertinamas jų noras tarnauti kariuomenėje, o nuo 2027-ųjų aštuoniolikmečiai vyrai turės atlikti medicininę apžiūrą. Taip bus sukurta duomenų bazė apie tuos, kurie galėtų būti mobilizuoti.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Prancūzijoje nuo 2026-ųjų 18–25 metų jaunuoliams bus taikoma dešimties mėnesių trukmės savanoriška karinė tarnyba (privalomoji tarnyba buvo panaikinta 1997-aisiais). Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas svarsto galimybę įvesti karinį mokymą visiems suaugusiems vyrams, nors kol kas nepateikta konkrečių pasiūlymų.
O Suomija ir Norvegija jau dešimtmečius taiko privalomąją karo tarnybą. Visi Suomijos vyrai šaukiami į karo tarnybą sulaukę 18 metų, Švedijos vyriausybė vėl įvedė sistemą, pagal kurią visi vyrai ir moterys į ją privalo registruotis sulaukę 18 metų. Armija pašaukia nedidelę jų dalį į vienuolikos mėnesių karinę tarnybą.
O kaip yra Lietuvoje?
„Lietuvos situacija nėra bloga, ypač turint omenyje gyventojų skaičių, – sako buvęs Europos Sąjungos karinio štabo žvalgybos vadovas, atsargos pulkininkas GINTARAS BAGDONAS. – Galime pasididžiuoti, kad mūsų nuolat tarnaujanti kariuomenė yra panašaus lygio ar net gausesnė už kai kurių didesnių Europos šalių kariuomenes.“
Su atsargos pulkininku G. Bagdonu dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi apie besikeičiančią pasaulio saugumo būklę, JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus perimti Grenlandiją ir Europos pasirengimą gintis galimos agresijos atveju.
Gerbiamas pulkininke, kaip vertinate JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką dėl Grenlandijos? Kokią grėsmę kelia NATO jo planai perimti Grenlandiją?
Tai iš tikrųjų kelia didžiulę grėsmę. Gali būti, kad gyvename didelio lūžio laikais. Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, dar kitaip vadinama Vašingtono Sutarties Organizacija, buvo įkurta siekiant išlaikyti Europoje Jungtines Amerikos Valstijas, o JAV prezidentas Trumpas šią sutartį griauna. Vykstant Ukrainos ir Rusijos karui tarptautinė teisė seniai paminta, tai daro barbariškos ar revanšistinės šalys, bet kai taip elgiasi sąjungininkė, susiduriame su dideliu iššūkiu.
Vertindamas tai, kad JAV nėra vien tik ponas Trumpas, kad lapkričio 3-iąją JAV vyks vadinamieji vidurio kadencijos rinkimai į Kongresą ir bus renkama dalis Senato narių, norėčiau tikėti, jog prezidentui ir jo administracijai, jų veiksmams šie rinkimai turės įtakos ir jis turės atsisakyti to, ką iki šiol darė.
Teko girdėti amerikiečių argumentus, kad ilgą laiką Europa neteikė dėmesio saugumui, kad Arkties regionas yra labai svarbus ir jautrus, tačiau reikia prisiminti, jog JAV visuomet rodė tą globalią galią. Aišku, Europa gauna kritikos dėl to atsipalaidavimo, bet taip nesielgiama, kaip elgiamasi dabar. Trumpo argumentas, kad Grenlandija reikalinga dėl saugumo, siekiant išvengti Kinijos ir Rusijos grėsmės ateityje, nors šiuo metu tokios grėsmės nepastebima, skamba ne tik neįtikinamai, bet ir kaip manipuliacija. Aljansas tam ir egzistuoja, kad padėtų, nes jis turi pajėgumų. Neseniai solidžiame leidinyje perskaičiau, kad JAV turi tik du ledlaužius, o Rusija – keturiasdešimt, bet jei prisijungia visos sąjungininkės, taip pat Šiaurės šalys, tie pajėgumai susilygina.
Tai tik vienas pavyzdys, o jų yra daug. Europos šalių sprendimas nusiųsti į Grenlandiją žvalgybinę misiją buvo teisingas, ta misija buvo dislokuota padėti JAV apsaugoti Grenlandiją. Deja, tai buvo suvokta atvirkščiai: Trumpas suprato, kad tos šalys buvo pasirengusios Grenlandiją ginti nuo JAV.
Vladimiras Putinas džiaugiasi ir labai palaiko Trumpo veiksmus Grenlandijos atžvilgiu, nes tai atitinka jo argumentus dėl Ukrainos. Grenlandijos perėmimas atidarytų Pandoros skrynią: Kinija pultų Taivaną, gal net Filipinus, o Rusijos agresyvių tikslų meniu esame ir mes.
Vladimiras Putinas džiaugiasi ir labai palaiko Trumpo veiksmus Grenlandijos atžvilgiu, nes tai atitinka jo argumentus dėl Ukrainos. Grenlandijos perėmimas atidarytų Pandoros skrynią: Kinija pultų Taivaną, gal net Filipinus, o Rusijos agresyvių tikslų meniu esame ir mes.
Arkties ir JAV saugumui Grenlandija yra labai svarbi: atstumas tarp Kolos pusiasalio ir Grenlandijos tiesia linija siekia apie du tūkstančius kilometrų. Kolos pusiasalyje Rusija yra dislokavusi apie pusę savo strateginės ginkluotės – branduolinio ginklo nešėjus.
JAV noras dislokuoti Grenlandijoje tiek puolamąją, tiek ginamąją ginkluotę yra suprantamas, bet visa tai galima atlikti pasitelkus Aljansą. Mano įsitikinimu, JAV, jei kariniu būdu perimtų Grenlandiją, praloštų, o Aljansas subyrėtų.
Daug kolegų, tarnybos draugų amerikiečių tą supranta, nors, aišku, yra tokių, kurie savo karjeros sumetimais pritaria Trumpui. Prieš pusantrų metų, dar prieš prezidento rinkimus, lankiausi JAV, mačiau, kad didelė dalis piliečių norėjo akivaizdžių pokyčių, jų netenkino vadinamoji liberalioji kultūra, nedarbas, o kai kas net norėjo sugrįžti į industrinį amžių, nesuvokdami, jog anglių ir metalurgijos amžius baigiasi, jį keičia skaitmeninės technologijos, globalizacija ir didžioji dalis prekybos persikelia į kitus regionus.
JAV nacionalinio saugumo strategija deklaruoja baltos vėliavos iškėlimą prieš Kiniją. Valstybė užsidaro Vakarų pusrutulyje, čia turima mintyje ne tik Grenlandija, bet ir Kanada, beje, ir Islandija, neturinti savo kariuomenės, yra susirūpinusi. Stebėdamas apklausas, rodančias, kad Trumpą remia tik trečdalis piliečių, viliuosi, jog tai darys poveikį ateinantiems rinkimams – ne tik demokratams, bet ir respublikonams, nes jau girdėti pavienių senatorių balsai.
Kad ir kaip visa tai baigtųsi, JAV jau nebebus tokios, kokios buvo iki Baracko Obamos laikų. Niekas nesitikėjo, kad jos trauksis net iš Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono ir koncentruosis tik į Amerikos žemyną.
ES saugumo ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius nacionalinėje saugumo konferencijoje Švedijoje teigė, kad Rusijos karinis biudžetas, vertinant pagal perkamosios galios paritetą, sudaro 85 procentus visų ES valstybių narių gynybos išlaidų ir nėra jokių požymių, jog Putinas sutiks su taikos Ukrainoje planu. Kubiliaus nuomone, Europos gynybos parengtis turi būti paremta trimis pagrindiniais ramsčiais: materialiniu, instituciniu, politiniu. Jis minėjo ir galimybę steigti Europos jungtines karines pajėgas. Kaip vertinate tokį siūlymą?
Aukšti Europos politikai dažnai kalbėdavo apie Europos kariuomenę. Manau, tai nėra profesionalus požiūris – NATO juk irgi neturi savo kariuomenės, ją sudaro nacionalinės šalių kariuomenės. Tokia kariuomenė galėtų būti, jei taptume Jungtinėmis Europos Valstijomis.
Europos Sąjunga turėtų formuoti valdymo ir vadovavimo pajėgumus, o nacionalinių valstybių kariuomenės tarptautinėmis sutartimis turėtų įsipareigoti viena kitą ginti. Tas kariuomenes jungtų vadavietės, bendra valdymo struktūra – dabar taip yra NATO, kuriai priklausančioms pajėgoms Europoje vadovauja JAV generolas Alexusas Grynkewichas.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad amerikiečiai neatitraukia savo karių iš Lietuvos – jų čia yra tūkstantis. Beje, JAV turi atskirą Baltijos šalių gynybos planą, kuris nėra NATO planas. Aišku, padėtis dėl JAV prezidento ir Amerikos ketinimų mažinti savo karinį buvimą Europoje yra neprognozuojama, tad Europa, be jokios abejonės, turi pirmiausia didinti savo šalių kritinius karinius pajėgumus. Privalome stiprinti žvalgybą, nes amerikiečiai turi apie 250 žvalgybinių palydovų, o visos Europos šalys tokių turi tik kelias dešimtis.
Tragiška situacija Europoje yra dėl oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų. Oro pajėgas iš dalies galima pakeisti naikintuvais, numušančiais raketas, bet to nepakanka.
Dar vienas kritinis Europos pajėgumas yra logistika, pajėgų permetimas – tam neturime tinkamų oro transporto lėktuvų. Yra problemų dėl gynybos pramonės – atsiliekame, nors planuojame ją didinti. Dar viena sritis – branduolinis atgrasymas. Jungtinė Karalystė, dalyvaujanti NATO branduolinio atgrasymo plane, turi 200 branduolinių galvučių, paleidžiamų tik iš oro ir jūros, o rusai ir amerikiečiai turi vadinamąją branduolinę triadą: orą, sausumą ir vandenį; be to, ir tų galvučių skaičiai yra daug didesni.
Prancūzai turi branduolinį ginklą, bet jis skirtas tik nacionaliniams jų interesams. Amerikietiškasis branduolinis ginklas yra dislokuotas Europoje, jį naudoja Vokietijos, Belgijos, Italijos, Nyderlandų oro nešėjai. Ginklas – amerikietiškas, o infrastruktūra – europietiška, taigi sistema yra bendra.
Tragiška situacija Europoje yra dėl oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų. Oro gynybą iš dalies galima pakeisti kovine aviacija, naikintuvais, numušančiais raketas, bet to nepakanka. Raketiniai pajėgumai Europos šalyse yra gana maži. Jau pradėjome juos kurti, pavyzdžiui, net „Renault“ automobilių gamintojai svarsto apie tokių pajėgumų kūrimą, o Vokietija, Prancūzija, Švedija ir kitos valstybės plėtoja raketinius pajėgumus, bet tai užtruks.
Andrius Kubilius kelia dar vieną svarbų klausimą dėl Europos gynybos pramonės fragmentacijos panaikinimo. Kaip, Jūsų nuomone, galima veiksmingiausiai plėtoti paneuropinius gynybos projektus, kas iki šiol buvo beveik neįmanoma?
Problema, kad kiekviena valstybė turi savo nacionalinius interesus ir atsakomybę rinkėjams. Pavyzdžiui, tankus gamina vokiečiai, jų „Leopard“ yra populiariausi, tačiau savo tankus gamina ir italai, britai, prancūzai. Jų technologijos, režimas, priežiūros ir eksploatacijos ciklas yra skirtingi. Aš dirbu vyriausiuoju patarėju gynybai ir saugumui Baltijos pažangių technologijų institute, įgyvendiname dešimtis projektų gynybos srityje, dirbame su daugeliu šalių ir kompanijų, tačiau matau, kad kol kas trūksta politinės valios sujungti ginkluotę, kad gamyklos labiau kooperuotųsi.
Norint turėti bendrą Europos gynybos sistemą, reikia vienodai vertinti grėsmes, tad gal ir mes turime atsižvelgti į pietinių Europos valstybių susirūpinimą dėl migracijos, Šiaurės Afrikos problemų. Tačiau matau požiūrį į Ukrainos rėmimą, taip pat nesėkmę siekiant panaudoti Rusijos įšaldytas lėšas: tam pasipriešino ne tik Belgija, tokį pasipriešinimą lėmė ir itin rezervuotas Prancūzijos bei Italijos požiūris. Nesuvokiama, kad tokiais veiksmais bloginama saugumo padėtis, kuri ir taip yra kaip niekada prasta.
Apklausus devynių valstybių piliečius, vidutiniškai 69 procentai mano, kad jų šalis nepajėgtų apsiginti, tarp jų tuo netiki 85 procentai italų, 69 procentai vokiečių, 58 procentai lenkų ir 51 procentas prancūzų. Kaip tai vertinate?
Dauguma mano, kad negalėtų apsiginti esant pagalbai, kuri galėtų būti nepakankama. Šį supratimą grindžiu įsivaizdavimu (prielaida) apie daugumos mūsų šalies piliečių, abejojančių galimybėmis apsiginti, nuomonę – juk mažai kas tiki, kad liktume visai vieni. Manau, kad ir latviai, estai, gal ir lenkai, suomiai tiki, jog agresijos atveju neliktų vieni. Man sunku patikėti, kad gali būti galvojančiųjų kitaip. Problema, kad be JAV paramos būtų sunku apsiginti, bent jau artimiausius penkerius ar dešimt metų.
Vokietija pradeda svarstyti apie šauktinių kariuomenę, Prancūzija plečia samdomų karių pajėgas, Suomija, Švedija ir Norvegija turi šauktinių kariuomenes. Suomija turi didelę ir aktyvią rezervistų sistemą, kurią nuolat stiprina, siekia iki 2031-ųjų padidinti jų skaičių iki vieno milijono. O kokia yra Lietuvos būklė?
Lietuvos situacija nėra bloga, ypač turint omenyje gyventojų skaičių. Galime pasididžiuoti, kad mūsų nuolat tarnaujanti kariuomenė yra panašaus lygio ar net gausesnė už kai kurių didesnių Europos šalių, pavyzdžiui, Belgijos, Danijos, Čekijos, Slovakijos, kariuomenes.
Mano žiniomis, aktyviai tarnauja apie 23 tūkstančiai karių ir tarnautojų, o aktyviajam rezervui, kuris yra parengtas ir turi suplanuotą tarnybos vietą, priklauso 30–40 tūkstančių karių – tai nėra blogai atsižvelgiant į mūsų šalies dydį.
Reikia siekti, kad visi baigę vidurinę mokyklą jaunuoliai atliktų privalomąją karinę tarnybą, nes tokiu būdu didintume rezervą. Tą patį kalba ir kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. Aišku, tų devynių mėnesių tarnybos laikas yra per trumpas, reikėtų bent metų, bet toks yra susitarimas su visuomene.
Aš pritariu privalomajai merginų tarnybai – tokia yra Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Suomijoje tokia tarnyba savanoriška, bet suomiai turi ilgą, didelę patirtį kaupdami rezervą. Mes pailginome karių, kurie atitinka sveikatos ir karinio pasirengimo reikalavimus, buvimo aktyviame rezerve amžių iki 60 arba 65 metų – priklausomai nuo karinio laipsnio. Tuo mes neišsiskiriame iš Šiaurės šalių.
Visa visuomenė, visi piliečiai turi žinoti savo vaidmenį ir vietą karo atveju – yra daugybė būdų prisidėti prie šalies gynybos ir saugumo tam, kad nebūtų karo. Ir nebūtinai su ginklu – yra daugybė vietų, ką veikti medikams, psichologams, techniniams ekspertams, statant įtvirtinimus, ruošiant maistą. Visi turi žinoti, ką turi daryti karo grėsmės atveju arba jam jau prasidėjus.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 3341.64 Eur (13%)
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaidaSąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius






