Docentas S. Spurga apie JAV paskelbtus muitus Kanadai: ekonomistai nemato muitų karo prasmės

Vašingtone žlugus šalių kaimynių deryboms, įsigaliojo nauji 50 procentų JAV muitai, kurie palies prekes už maždaug 20 milijardų dolerių, arba pusšešto procento Kanados eksporto į JAV.

Pasirodžius informacijai, kad Ukraina, naudodama Jungtinės Karalystės perduotus bepiločius orlaivius, įvykdė smūgius giliai Rusijos teritorijoje, itin jautriai reagavo Rusija.

Atsinaujinus kalboms apie būtinybę Ukrainoje surengti rinkimus net karo metu, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rinkimai šiuo metu būtų per daug pavojingi šaliai.

Vengrijos visuomeninė televizija ketvirtadienį parodė pirmąją žinių laidą nuo pat liepos mėnesio.

Svarbiausius pasaulio įvykius komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas SAULIUS SPURGA.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney šeštadienį pareiškė, kad jo šalis negali priimti Jungtinių Amerikos Valstijų sąlygų dėl prekybos susitarimo. Penktadienį Vašingtone žlugo šalių kaimynių derybos ir įsigaliojo nauji 50 procentų Jungtinių Amerikos Valstijų muitai, kurie palies prekes už maždaug 20 milijardų dolerių, arba beveik 6 procentus Kanados eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas. Pasak premjero, atsakydama į Vašingtono įvestus didelius muitus, Otava įves atsakomuosius tarifus plienui ir pieno produktams. Jis tvirtina, kad naujosios Otavos prekybos priemonės įsigalios jau greitai – rugsėjo 8 dieną. Docente, ką abiem pusėms reiškia šis muitų karas?

Šis muitų karas yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ekonominės politikos ir užsienio prekybos politikos dalis. Jis yra įsitikinęs: jeigu į Jungtines Valstijas prekės bus įvežamos be muitų, jos kažkokiu būdu konkuruos su vietine prekyba. Šį ginklą Donaldas Trumpas naudoja nuolat – prieš Europos Sąjungą, grasindamas Kinijai, Kanadai.

Taip pat skaitykite:

V. Zelenskis: Vokietija tieks Ukrainai 600 raketų perėmėjų sistemoms „Patriot“

V. Zelenskis atmeta idėją rengti rinkimus karo metu

Iranas teigia bet kurios šalies prisidėjimą prie JAV sankcijų laikysiantis priešišku žingsniu

Rygoje dėl audros padarinių smarkiai sutriko viešojo transporto eismas

Mirė buvęs Estijos premjeras ir Europos Komisijos viceprezidentas Siimas Kallasas

JAV ir Kanada nepasiekė prekybos susitarimo dėl D. Trumpo tarifų

Nauji Rusijos smūgiai Ukrainai 

Suomija dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo iškvietė Rusijos ambasadorių

Kaip žinome, ilgai tarp trijų valstybių – Jungtinių Valstijų, Kanados, Meksikos – galiojo vadinamoji laisvosios prekybos NAFTA sutartis. Ji buvo paklibinta dar pirmosios Trumpo kadencijos metu. Vis dėlto didelis srautas prekių per Jungtinių Valstijų ir Kanados sieną šiuo metu keliauja be muitų. Kalbame apie 20 milijardų vertės prekybą, tačiau turint omenyje, kokios didelės prekybos partnerės yra Jungtinės Valstijos ir Kanada, tai sudaro 5–6 procentus prekybos, kuri tokiu būdu bus apribota. Dabar apribojami tam tikri alkoholiniai gėrimai, pieno produktai, automobiliai, cementas ir taip toliau.

Kita vertus, reikia pažymėti, kad Kanada atsako principingai, taip pat įvesdama muitus Jungtinėms Valstijoms. Pažiūrėsime, kaip tai vertins Donaldas Trumpas. Dauguma ekonomistų nemato muitų karo prasmės, be to, tai prieštarauja pačių Jungtinių Valstijų dešimtmečių politikai, kad laisva prekyba, globalizacija yra gerovės šaltinis.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Ukraina, naudodama Jungtinės Karalystės perduotus bepiločius orlaivius, įvykdė smūgius giliai Rusijos teritorijoje, itin jautriai reagavo Rusija. Jos ambasada Londone ir Užsienio reikalų ministerija viešai pareiškė, kad Jungtinė Karalystė veikia kaip, cituoju, „nusikaltimo bendrininkė“, ir grasina neišvengiamomis pasekmėmis, siekdama padaryti spaudimą Londono politikams bei atgrasyti kitas NATO šalis nuo analogiškos technikos tiekimo. Jungtinės Karalystės vadovybė į šiuos grasinimus atsako pabrėždama, kad šalies parama Ukrainai išlieka nepakitusi ir kad Ukraina turi visą teisę naudoti gautą ginkluotę gynybai nuo Rusijos agresijos. Ką reiškia šie Rusijos grasinimai Ukrainos rėmėjams?

Mažai ką reiškia. Raudonų linijų Rusija jau yra nubrėžusi ne vieną, taip buvo dėl tankų, raketų, naikintuvų tiekimo. Vertinant iš teisinės pusės, Jungtinė Karalystė nieko ypatingo nepadarė – tiekiami ginklai, ir tiek. Tai nėra įsitraukimas į karą, tai yra ginkluotė. Kaip ir Rusijai tiekia ginkluotę Šiaurės Korėja, dėl to Vakarų šalys galėtų ko nors imtis ir įvesti papildomų sankcijų.

Ir Jungtinių Valstijų prezidento Džo Baideno laikais buvo sakoma: „Štai jūsų ginkluotė, bet negalite jos naudoti Rusijoje.“ Šios linijos jau seniai peržengtos, tam tikrais atvejais Rusijos gilumoje naudotos britų tiektos raketos „Storm Shadow“, kaip ir amerikietiškos ATACMS. Tad diskusija vyksta, Ukraina negauna visos ginkluotės leidimo, o dėl kiekvieno ginklo atskirai tariamasi: kartais leidžiama, kartais neleidžiama. Šiuo atveju leidžiama.

Japonija penktadienį pranešė pareiškusi protestą Rusijai, kai gavo pranešimą apie raketų bandymus prie ginčijamų salų, kuriose šį mėnesį lankėsi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Japonija kartu su kitomis Didžiojo septyneto šalimis įvedė sankcijas Maskvai dėl jos vykdomo karo prieš Ukrainą ir teikia pagalbą Kyjivui. Ukraina, kaip ir Jungtinės Amerikos Valstijos, pripažįsta Japonijos suverenitetą ginčijamose salose. Analitikai teigia, kad Putino vizito Kurilų salose tikslas galėjo būti savotiškai įspėti Japoniją nedidinti paramos Ukrainai, įskaitant galimą tiesioginį raketų „Patriot“ tiekimą, ir glaudžiau nebendradarbiauti su NATO. Kaip tai pakomentuotumėte?

Dėl „Patriot“ tiekimo – Japonijos įstatymai vis dar neleidžia tiesiogiai tiekti ginkluotės į užsienį. Matyt, toks Putino elgesys Japonijos neišgąsdins, nebent pastūmės ją į dar glaudesnius santykius su koalicija, kuri formuojasi remdama Ukrainą.

Putino vizitą Kurilų salose galima vertinti kaip būdą parodyti vietinei publikai, kad prezidentas, vyriausiasis kariuomenės vadas, yra drąsus, keliauja ten, kur nepasiekia ukrainiečių dronai, ir sugeba nuvykti į salą. Jūs teisingai pažymėjote, kad Japonija prisijungė prie sankcijų, kita vertus, nenutraukė prekybinių ryšių su Rusija. Praėjusiais metais investicijų buvo suskaičiuota apie pusę milijardo dolerių, Japonija gauna nemažai suskystintųjų dujų, dalyvauja Rusijos projekte „Sachalin-2“ ir randa būdų eksportuoti savo automobilius į Rusiją.

Ukrainoje vėl atgijo kalbos apie būtinybę surengti prezidento rinkimus. Rugpjūčio 18 dieną buvęs gynybos ministras Mychaila Fedorovas viešai pareikalavo rasti būdą surengti rinkimus net karo metu. Tai tapo didžiausiu viešu politiniu iššūkiu Volodymyrui Zelenskiui nuo plataus masto karo pradžios. Vakar prezidentas pareiškė, kad rinkimai šiuo metu būtų per daug pavojingi šaliai. Kaip tai pakomentuotumėte?

Prezidentas Zelenskis – be abejo, teisus. Su tuo sutinka ir Ukrainos ekspertai, ir, kaip rodo apklausos, dauguma Ukrainos visuomenės, įskaitant net buvusio ministro Fedorovo rėmėjus. Jeigu būtų sugalvota rengti tokius rinkimus, tai būtų labai sudėtingas teisinis, politinis ir techninis procesas, keliantis didelę riziką dėl įvairių priežasčių. Galime tik pagalvoti: Ukrainos kariuomenėje yra milijonas žmonių, 4 milijonai – okupuotose teritorijose, 4,5 milijono – užsienyje, dar 4 milijonai persikėlė Ukrainos viduje. Kaip užtikrinti jų visų registravimą, balsavimą ir informavimą? Kaip galėtų vykti kandidatų iškėlimas ir balsavimas tarp karių? Kaip būtų informuojama apie balsavimo vietas?

Dabar girdime apie nepaprastą Rusijos aktyvumą įvairiuose rinkimuose, todėl manau, kad tai neįvyks. Toks sprendimas atitinka realybę.

Vengrijos visuomeninė televizija ketvirtadienį parodė pirmąją nuo liepos mėnesio žinių laidą. Tuomet transliacijos buvo sustabdytos naujajai Peterio Magyaro vyriausybei pradėjus reformas, kuriomis siekiama atkurti nacionalinės žiniasklaidos nepriklausomumą. Žiniasklaidos kontrolė, priminsiu, buvo vienas iš pagrindinių buvusio valstybės vadovo Viktoro Orbano ramsčių. Šis politikas, per 16 valdymo metų pavertęs Vidurio Europos valstybę, kaip pats įvardijo, neliberalia demokratija, balandį vykusiuose rinkimuose buvo nušalintas nuo valdžios. Kokią pamoką Europos transliuotojams davė šis Vengrijos atvejis ir ką reikėtų daryti, kad tai nesikartotų kitose šalyse?

Iš tikrųjų tai ir paprastas, ir sudėtingas klausimas. Tam, kad būtų užtikrinta žiniasklaidos laisvė, priemonės yra žinomos. Tarp jų – priimtas Europos žiniasklaidos laisvės aktas, kurį turbūt reikėtų įgyvendinti.

Kita vertus, žiniasklaidos laisvė labai priklauso nuo politinės kultūros, visuomenės brandos. Vengrijos ir Viktoro Orbano atvejis parodo, kokiais būdais gali būti užvaldyta žiniasklaida. Net nereikia tam tikrų represijų ar skambių atleidimų – tai gali būti daroma per finansavimą, savo žmonių paskyrimą, reklamos srautų kontrolę ir atitinkamą jų nukreipimą.

Jeigu kalbame ne apie visuomeninį transliuotoją, galima tiesiog suteikti privilegijas tam tikroms žiniasklaidos priemonėms, kurios yra artimos partijai ar draugams. Per valstybės užsakymus ir tą pačią reklamą galima daryti labai didelę įtaką visam žiniasklaidos laukui.