Beveik 80 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui, prioritetas – vyrų šaukimui

Beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalyje būtų įvestas visuotinis šaukimas, o prioritetas teikiamas vyrų šaukimui, rodo asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atlikta apklausa.

Anot jos, daugiau nei pusė norėtų, kad visuotinis šaukimas būtų įvestas greičiau nei iki 2030 metų.

„Mes išsikėlėme sau kaip asociacijai tikslą, kad visuotinio šaukimo klausimas bus mūsų numeris vienas. (…) Mes norėtume šitą klausimą aktualizuoti ir turėti galutinį politinį sprendimą, kad visuotinis šaukimas yra reikalingas čia ir dabar ir jį turėtume bent jau iki 2030 metų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.

Asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 76,3 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui, kiek daugiau nei 40 proc. prioritetą teikia visuotiniam vyrų šaukimui.

Gyventojai tam pasiruošę

„Išvada, kad gyventojai yra pasiruošę ir iš sprendimų priėmėjų tikisi, kad artimiausiais metais pereisime prie visuotinio šaukimo. Kaip matome, iš tiesų, kad žmonių palankumas ir greitesniam visuotinio šaukimo modelio įgyvendinimui iš tiesų yra aukštas“, – sakė T. Godliauskas.

„Man tai iš principo indikuoja viena, kad tai yra pakankamai reikšmingas visuomenės signalas valstybei daryti ir priimti reikalingus sprendimus“, – pridūrė jis.

Beveik 19 proc. apklaustųjų mano, kad būtų šaukiami ir vyrai, ir moterys, kiek daugiau nei 23 proc. palaikytų esamą dalinį visuotinio šaukimo modelį, 14,5 proc. pasisako už visiškai profesionalią kariuomenę be šauktinių.

Taip pat skaitykite:

Prezidentas: ESO komunikacija po audros klaidina vartotojus, Valstybės kontrolė turi įvertinti kompensacijų tvarką

Dar trys savivaldybės paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl audros padarinių

NKVC vadovas: ligoninės yra pavyzdys, kaip tvarkytis ištikus ekstremaliajai situacijai

Premjeras: privalome užtikrinti, kad pareigūnams būtų teisingai atlyginama, kad jie jaustų socialinį saugumą

R. Sinkevičius sako, kad CŽA vadovo vizitą Maskvoje NSGK aptars rudenį: šiandien tai nėra degantis klausimas

NKVC vadovas: jei CŽA perdavė signalą dėl atakų prieš Baltijos šalis, reikia žiūrėti Rusijos reakciją

Klimatologas A. Bukantis: gamta nebeįspėja, ji talžo

Ministras: elektros tiekimą padės atkurti dvi brigados iš Lenkijos, neatmetama latvių pagalba

Daugiau nei pusė respondentų pasisakė, kad norėtų, jog visuotinis šaukimas būtų įgyvendintas kuo greičiau, 25 proc. – iki 2030 metų, 12 proc. apklaustųjų teigė, kad visuotinis šaukimas niekada neturėtų būti įvestas.

Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad visuotinis šaukimas turėtų apimti ir moteris, jei tarnyba būtų savanoriška ir apimtų įvairesnes formas, tuo metu beveik 13 proc. mano, kad moterų šaukimo tvarka turėtų būti tokia pat, kaip ir vyrų, 35 proc. nepritaria moterų šaukimui.

Tuo metu visuotiniam moterų šaukimui pritaria 55 proc. vyrų ir 48 proc. moterų.

„Galim labai aiškiai pasakyti – didžioji dalis Lietuvos visuomenės visose grupėse, visose amžiaus kategorijose pritaria visuotiniam šaukimui iki 2030 metų“, – teigė pilietinio judėjimo „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis.

„Tiesą sakant, pradėdami šitą tyrimą nesitikėjome tokio aukšto visuomenės sąmoningumo ir pritarimo. Tai yra ir tam tikras signalas ir sprendimų priėmėjams, politikams, kurie dažnai priimdami sprendimus žiūri, kaip reaguos visuomenė, kaip ji vertins, ar tai turės tam tikrą atspirties tašką visuomenėje. Tai taip, tai turės palaikymą, visuomenė tam pritaria“, – pridūrė jis.

Norėtų įvairesnių tarnybos formų

Apklausoje gyventojai nurodė, kad labiau pritartų visuotiniam šaukimui, jei būtų plečiama galimybė atlikti alternatyvią tarnybą civilinės saugos, medicinos, kibernetinio saugumo ir kitose srityse. Šiam teiginiui pritarė daugiau nei 38 proc. apklaustųjų.

Tarp didžiausią teigiamą poveikį turėsiančių veiksnių labiau palaikyti visuotinį šaukimą taip pat buvo įvardinti aukštos kokybės šiuolaikinis parengimas – technologijų, dornų valdymo kompetencijos (35 proc.), galimybė tarnauti netoli namų, savo regione (beveik 29 proc.).

Taip pat – teisingas atlygis tarnybos metu ir visų socialinių grupių tarnyba be išimčių, įskaitant įtakingų ryšių turinčius asmenis (po daugiau nei 23 proc.), tarnybos įskaitymas stojant į aukštąją mokyklą arba studijuojant (beveik 21 proc.).

„Visuotinį šaukimą kompromituoja atsitiktinumai, loterijos, išimtys ir visokie kitokie ribiniai skaičiai, visokie kitokie dalykai, kurie visuomenei galimai atrodo neskaidrūs. Ši apklausa kuo puikiausiai rodo, kad galimybė atlikti karinę tarnybą be išimčių, kad visi, nepriklausomai nuo to, ar tu esi elito atstovas, ar kažkoks turtingas verslininkas, ar labai sėkmingas valstybės visuomenės veikėjas, tu, tavo vaikai ir artimieji neturi jokių išimčių, visi entuziastingai tarnauja valstybei. Tai ir yra labai aiškiai motyvuojantis visuomenę elementas“, – dėstė E. Jakilaitis.

Pasak jo, apklausa parodė, kad visuomenė nori ir įvairesnių tarnybos formų.

„Akivaizdu, kad nė vienas neabejojame, kad ta forma, kuri yra dabar privalomosios pradinės karo tarnybos – devyni mėnesiai dalinyje su tam tikrais laisvadieniais, savaitgaliais ir taip toliau – ta forma tikrai išliks. Bet mes kalbame apie tai, kad (…) visuomenė nori daugiau įvairesnių formų“, – kalbėjo „Stiprūs kartu“ vadovas.

„Mes nesakome, kad būtinai turi būti viskas suvesta į naują formą, bet norint tiek didinti skaičių, kad mes nuolat negirdėtumėm tų kalbų „infrastruktūra, statybos, gelžbetonis, mums trūksta gelžbetonio, mums reikia naujų statybų, naujų pastatų“ ir taip toliau… Galime pagalvoti naujas formas ir visuomenė tam tikrai pritaria, kad visuomenė irgi nori įvairesnių tarnybos formų, ne vien tos klasikinės, kuri, akivaizdu, irgi turėtų išlikti“, – sakė jis.

Pristatys ir sprendimų priėmėjams

„Tai iš tiesų yra pirmas tyrimo pristatymas, kuris parodo tam tikrą tendenciją, parodo tam tikrą situaciją. (…) Rugsėjo mėnesį mes turime Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos formate planuojamą Visuotinės gynybos forumą, kuriame vienas iš esminių klausimų ir temų bus būtent visuotinis šaukimas su šito tyrimo pristatymu jau politiniame lygmenyje ir sprendėjams“, – teigė T. Godliauskas.

E. Jakilaičio nuomone, šis tyrimas turi paskatinti sprendimų priėmėjus „elgtis drąsiai“.

„Lietuvos visuomenė yra su jais įgyvendinant visuotinį šaukimą 2030 metais be išimčių, be išlygų, be loterijų – visiems visuotinis šaukimas“, – sakė jis.

Apklausa atlikta šių metų rugpjūtį, apklaustas 1501 respondentas, tyrimą atliko bendrovė „Norstat“, tyrimo paklaida iki 3 proc., respondentai buvo apklausti telefonu ir internetu.

Kaip rašė BNS, Lietuvoje visuotinis šaukimas kol kas nėra įvestas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, kad kariuomenės poreikiams atliepti šiuo metu pakanka šauktinių vyrų.

Interviu BNS R. Vaikšnoras teigė, kad kariuomenės tikslas iki 2030 metų pašaukti „beveik visus norinčius ir galinčius“ ir pasiekti 7–8 tūkst. karo prievolininkų per įvairias formas.

Šiuo metu didžiąją dalį šių karių sudaro šauktiniai. Vien 2026 metais planuojama pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų.

Šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius, tačiau šiais metais atsirado galimybė trumpinti privalomąją karo tarnybą – sudarytos sąlygos ją atlikti tris, šešis arba devynis mėnesius.

Taip pat į tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, ir jų kasmet ketinama pašaukti vis daugiau. Dalis politikų sako, kad tokiu būdu ir artėjama prie visuotinio šaukimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad formuojant nacionalinę diviziją, tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau sakė, jog Lietuva juda link visuotinio šaukimo įvedimo, bet pirmiausia reikia jam kokybiškai pasiruošti.