Ne viskas, kas dūžta, metama į stiklo konteinerį: kaip tinkamai rūšiuoti stiklo atliekas?

Atrodo paprasta: stiklas patenka į stiklo konteinerį. Tačiau rūšiavimo specialistai atkreipia dėmesį – ne kiekvienas stiklinis ar dūžtantis daiktas gali būti rūšiuojamas kartu su stiklo pakuotėmis.

Kodėl stiklainį rūšiuoti galima, o stiklinės – ne?

Paprasčiausia taisyklė gyventojui – į stiklo konteinerį metamos tik stiklo pakuotės: buteliai, stiklainiai, kosmetikos ir kitos stiklinės talpyklos. Tačiau keramika, porcelianas, krištolas, grūdintas ar langų stiklas kartu su stiklo tara negali būti perdirbami.

„Žmonės dažnai klausia, kodėl žirnelių stiklainį rūšiuoti galima, o stiklinės – ne. Taip yra todėl, kad mes tiksliai žinome, iš ko pagamintas stiklainis, o stiklinė dažnai būna pagaminta iš grūdinto stiklo. Grūdintas stiklas lydosi esant kitokiai lydymosi temperatūrai, todėl patekęs kartu su pakuočių stiklu neišsilydo ir gali sugadinti visą partiją“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė ASTA BURBAITĖ.

Pasak jos, dar tinkamus naudoti keraminius, porcelianinius ar krištolinius indus verta atiduoti ar parduoti, kad jie būtų toliau naudojami. Sudužusius ir nebetinkamus naudoti daiktus reikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerį.

„Jeigu rūšiuojame pakuočių stiklą – stiklainius ar butelius, jų tikrai nereikia plauti, svarbu, kad jie būtų tušti“, – tęsia ji.

Kas vyksta surinkus stiklą?

Iš stiklo konteinerių surinktos atliekos dar kartą perrūšiuojamos ir iš jų pašalinamos priemaišos. Pasak atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ vadovės MARINOS CURKO-NOTKUVIENĖS, papildomai rūšiuoti būtina, nes kartu su stiklo pakuotėmis vis dar išmetama indų, langų ar židinio stiklo, plastiko, statybinių atliekų, tekstilės ir mišrių komunalinių atliekų.

„Reikalavimai dėl stiklo duženų yra labai aukšti: iš jų turi būti visiškai pašalinti porcelianas, keramika, metalas ir etiketės. Net vieno procento užterštumas gali turėti didelę įtaką naujų stiklo gaminių kokybei ir visam procesui. Todėl stiklo fabrikai, į kuriuos keliauja mūsų paruošta žaliava iš stiklo pakuočių atliekų, labai atidžiai tikrina jos kokybę ir priemaišas“, – aiškina vadovė.

Taip pat skaitykite:

Ornitologas M. Karlonas: „Tai, kas per amžius mūsų krašte buvo natūrali gamta, šiandien atrodo neįprasta ir svetima“

Kur sugrįžta žmogus?

Botanikas M. Lapelė apie besaikį miškų kirtimą: „Yra labai nedidelė riba tarp verslo ir godumo“

Sodininkų galvos skausmas – invaziniai šliužai: naikinimas gali trukti ir trejus metus

Audra baigėsi, bet pavojus liko: miškininkas įspėja, kurie medžiai gali nuvirsti net ir vėjui nurimus

Kunigas A. Narbekovas: „Nežmogiška iš anksto pasmerkti vaiką gimti našlaičiu“

Pirminis atliekų rūšiavimas yra gyventojų atsakomybė: ar žinome, kaip tinkamai jas skirstyti?

Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų ateitis: ar įmanoma dalintis gerąja praktika?

Ji priduria, kad atskirai surinktas stiklas, pavyzdžiui, skirtas langams, šiltnamiams ar automobiliams, taip pat gali būti perdirbtas: „Tik svarbu, kad jis būtų surinktas atskirai.“

Išrūšiuotas ir išvalytas stiklas vėliau keliauja į stiklo fabrikus Lietuvoje ir Lenkijoje, ten iš jo gaminamos naujos stiklo pakuotės.

Didžiausia problema – nerūšiuojamos atliekos

Ar šalies gyventojai moka tinkamai rūšiuoti stiklą? A. Burbaitė atsako, kad, palyginti su kitomis medžiagomis, žmonės gana gerai atskiria stiklines pakuotes. Tačiau didžiausia problema – apskritai nerūšiuojamos atliekos, atsiduriančios mišriųjų atliekų konteineriuose.

 „Iš bendro atliekų srauto ištraukti stiklą yra daug sudėtingiau. Jis būna užterštas kitomis atliekomis, todėl gali reikėti papildomai valyti. Todėl jeigu rūšiuojate stiklo pakuotę, galite būti tikri, kad tikrai prisidėjote prie to, jog atliekos būtų perdirbtos. Visos stiklinės pakuotės yra perdirbamos. Jeigu jos patenka į tinkamą konteinerį, gali vėl tapti naujomis stiklinėmis pakuotėmis“, – teigia „Žaliojo taško“ atstovė.

EKOBAZĖ yra pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse įmonė, turinti pažangią automatizuotą stiklo rūšiavimo ir paruošimo perdirbti liniją, kurios metinis pajėgumas siekia net 30 tūkstančių tonų stiklo.

Net 98 procentai viso rūšiavimo proceso yra automatizuota. Modernios technologijos leidžia iš stiklo srauto tiksliai pašalinti įvairias priemaišas ir paruošti aukštos kokybės stiklo duženas, kuriose priemaišų lieka mažiau nei vienas procentas. Taip paruoštas stiklas gali būti grąžinamas į gamybos ciklą ir naudojamas kaip antrinė žaliava naujiems gaminiams.

Išskirtinė EKOBAZĖS kompetencija – automobilinio stiklo rūšiavimas ir paruošimas perdirbti. Esame vieninteliai Baltijos šalyse, galintys šį sudėtingos sudėties stiklo srautą technologiškai paruošti tolesniam perdirbimui.

Tai leidžia stiklą, kuris kitu atveju galėtų tapti sunkiai panaudojama atlieka, paversti kokybiška antrine žaliava ir sugrąžinti į žiedinės ekonomikos ciklą.