Formuoja būsimo Seimo valdančiąją koaliciją? Ekspertai kritiški dėl prezidento susitikimų su kai kurių partijų lyderiais

Iki šiol per šią savaitę G. Nausėda susitiko su opozicinių socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiais.

G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas Žinių radijui šią savaitę teigė, kad prezidentas dar nėra apsisprendęs, ar susitiks ir su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu. Tiesa, kiti koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – patvirtino jau sulaukę kvietimo susitikti su prezidentu.

Po susitikimų su šalies vadovu tiek socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, tiek „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis prakalbo apie tai, kad sunkiai įsivaizduoja koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, kuriai reitingai prognozuoja gana sėkmingą pasirodymą rinkimuose. Prezidentas jau yra pareiškęs, kad dėl neapykantos kurstymo prieš žydus teismo slenksčius minančio „Nemuno aušros“ vedlio R. Žemaitaičio nematytų ministru.

Valdantieji: prezidentas kišasi į rinkimų kampaniją

TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė naujienų agentūrai BNS šią savaitę sakė, kad prezidentas susitikimų cikle rodo išskirtinį dėmesį kai kurioms politinėms jėgoms.

„Labai akivaizdu, kad iki rinkimų lieka labai nedidelis laiko tarpas, prezidentas yra davęs priesaiką būti lygus visiems ir teisingas. Tai suprantame, kad, jeigu norima su politine bendruomene tartis, tai reikia sudaryti visas sąlygas visiems. Jeigu dalyvauja 15 sąrašų, negalima iš anksto kvestionuoti rinkėjų valios, kad vieni kažkuo pranašesni, turi reikšmingesnes pozicijas prieš kitus rinkimuose dalyvaujančius“, – kalbėjo konservatorius.

Anot jo, ankstesni prezidentai nerodė palankumo konkrečioms partijoms, visos politinės konsultacijos vykdavo jau po rinkimų.

Taip pat skaitykite:

Prezidentas G. Nausėda atvyko į Kyjivą: visada esame kartu

Premjeras M. Sinkevičius: dėl praūžusios audros padėtis įtempta, tačiau ekstremaliosios situacijos skelbti neketinama

Stiprindama oro erdvės apsaugą, kariuomenė Vilniaus prieigose dislokavo sistemą NASAMS

Lietuvoje minimos Baltijos kelio 37-osios metinės

Kariuomenės vadas sako esantis tikras, kad JAV kariai į Lietuvą sugrįš

Vyriausybė skyrė 56,6 mln. eurų Vokietijos karių vaikų mokykloms Vilniuje ir Kaune

Politologas A. Lašas apie O. Laneckio pasitraukimą iš Lietuvos oro uostų valdybos: „Lietuva negali rizikuoti“

Prokurorai atsisakė reikalavimo LRT žurnalistei atskleisti informacijos šaltinį

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat kritiškai vertino susitikimų idėją. „Jei šių susitikimų ciklas yra susijęs su rinkimais, tai, man atrodo, būtų šiek tiek racionaliau po rinkimų daryti tokius susitikimus. Kadangi kvietimą gavau, ketinu nueiti ir susitikti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė į Prezidentūrą pakviesta ateinantį pirmadienį. Ji taip pat mano, kad toks susitikimų ciklas yra kišimasis į rinkimus.

„Gal ir kišimasis, bet prezidentas yra politikas. Mes tikimės, kad jis nesikiš į rinkimus? Būtų keista. Visi politikai politikuoja, aš norėčiau palinkėti kolegoms galvoti ne tiek apie tuos užkulisinius žaidimus ir rūmų intrigas, kiek apie tai, ką tu nori pats pasakyti rinkėjams“, – dėstė A. Armonaitė.

Bandymas formuoti būsimą valdančiąją koaliciją – akivaizdus?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžė, kad požymiai, jog prezidentas imasi formuoti būsimą valdančiąją koaliciją – akivaizdūs.

„Kol kas susitinkama tik su tam tikromis jėgomis, su tomis jėgomis, kurios galėtų būti akivaizdžiai artimesnės prezidentui. Reikia nepamiršti prezidento rinkimų kampanijos. Socdemai tada parėmė Gitaną Nausėdą, ir nuo tada šios partijos ir prezidento santykiai yra bene šilčiausi bei artimiausi iš visų politinių jėgų. Panašu, kad Nausėda jau dabar bando socdemus pozicionuoti kaip būsimos valdančiosios koalicijos ašį ir iš esmės jiems ieškoti koalicijos partnerių“, – tikino politologas.

Prezidentūra yra sakiusi, kad prezidentas neplanuoja susitikti su visų Seimo rinkimų kampanijoje dalyvaujančių partijų lyderiais. Pasak I. Kalpoko, pasirinktos tik parlamentinės partijos.

„Viena vertus, selektyviai pasirinktos tik parlamentinės partijos. Nuo susitikimo atribota „Nemuno aušra“, ir tie pareiškimai, kurie buvo padaryti, kad ir dviprasmiškai, tarsi truputėlį bandant atskirti Remigijų Žemaitaitį ir jo partiją, yra palankūs socdemams, nes jie pristatomi kaip galima alternatyva dabartiniams valdantiesiems“, – dėstė jis.

„Pats eina prieš vežimą“

Politologas pastebi, kad prezidento politikoje yra tam tikros skubos – iki Seimo rinkimų pirmojo turo liko daugiau nei savaitė, tačiau prezidentas jau susitinka su partijų lyderiais.

Paradoksalu, kai rinkimai dar nėra įvykę, o koalicija jau akivaizdžiai dėliojama.

„Perimant paties prezidento metaforinę kalbą, galima sakyti, kad jis pats eina prieš vežimą, – tai galima įžvelgti. Paradoksalu, kai rinkimai dar nėra įvykę, o koalicija jau akivaizdžiai dėliojama. O taip dėliojant bandoma paveikti rinkėjų nuomonę, kadangi tiek socdemams, tiek kitoms, pavadinkime, labiau sisteminėms opozicinėms partijoms yra sunku, joms grėsmę kelia Remigijus Žemaitaitis. Tad toks skirstymas į gerąją ir blogąją opoziciją gali bent šiek tiek paveikti ir pačius rinkimų rezultatus“, – svarstė VDU docentas.

Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad praėjusią savaitę daugiau nei 150 įvairių sričių visuomenininkų viešai kreipėsi į prezidentą, ragindami ne tik neremti Seimo nario priesaiką antisemitiniais pareiškimais sulaužiusių politikų, tačiau ir „apvalyti savo aplinką“. Paklaustas, ar susitikimai su dalies partijų lyderiais gali būti susiję su visuomenininkų kreipimusi, I. Kalpokas skeptiškas.

„Vargu ar susitikimai su partijų lyderiais gali būti atgarsis visuomenininkų kreipimosi į prezidentą dėl radikalių, antisemitinių jėgų, kurios kandidatuoja į Seimą. Ir iš pačios Prezidentūros pusės kai kuriais aspektais labai kritiškai ir netgi sarkastiškai buvo atsiliepta į šį kreipimąsi. Prezidentūros planas akivaizdžiai yra turėti socdemų dominuojamą koaliciją, kuri išvengtų ir TS-LKD, ir „Nemuno aušros“, – sakė jis.

Mano, kad susitikimo su G. Landsbergiu gali ir nebūti

Konservatorių lyderio, užsienio reikalų ministro G. Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė naujienų agentūrai BNS ketvirtadienį sakė, kad jis į susitikimą kol kas nebuvo pakviestas. Politologas I. Kalpokas teigė, kad, jo nuomone, kol kas visi ženklai rodo, jog šio susitikimo gali ir nebūti.

Paklaustas, ar rengti susitikimus su partijų lyderiais dar prieš rinkimus yra nauja tendencija, jis prisiminė pavyzdį iš prezidento Valdo Adamkaus laikų.

„Platesne prasme konkrečių politinių jėgų protegavimo pasitaikydavo. Ganėtinai ryškus pavyzdys – prezidentas Valdas Adamkus per pirmąją kadenciją protegavo tuo metu vadinamąjį „naujosios politikos“ bloką, tai yra Artūro Paulausko ir Rolando Pakso porinkiminę koaliciją. Kaip mes prisimename, tai nebuvo nei ilgalaikis, nei labai sėkmingas Lietuvos politikos padangėje darinys, o paskui tai apskritai padėjo Rolandui Paksui kaip politikui išaugti iki pat prezidento posto“, – tikino I. Kalpokas.

„Kišimasis į rinkimus prasidėjo nuo socialdemokratų paramos prezidento rinkimuose“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politikos apžvalgininkas VIRGIS VALENTINAVIČIUS antrino I. Kalpokui.

„Tai (susitikimai – aut. past.) yra kišimasis į rinkimus, ir jis daromas įžūliai bei begėdiškai. Prezidentas rodo, kad yra aktyvus ir nori tam tikro ir konkretaus rinkimų rezultato. Jis nori parodyti, kurios partijos jam patinka, kurios ne, ir tai daro“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė jis.

Pasak V. Valentinavičiaus, prezidento prielankumas socialdemokratams prasidėjo šiai partijai pareiškus palaikymą G. Nausėdai prezidento rinkimų kampanijos metu.

„Iš principo Nausėda stengiasi maksimaliai dalyvauti, kad viskas išeitų taip, kaip jis norėtų. Kišimasis į rinkimus prasidėjo nuo to laiko, kai socialdemokratai pareiškė jam paramą per prezidento rinkimus, ir jis beveik iš karto pradėjo rodyti savo palankumą šiai partijai“, – sakė politologas.

Prezidentas gali rinktis, ar nori būti virš partinių rietenų, ar nori jose dalyvauti, ir jis pasirinko dalyvauti.

V. Valentinavičius abejoja, ar susitikdamas su kai kurių partijų lyderiais prezidentas išlieka objektyvus. „Konstitucijoje įrašytas reikalavimas, kad prezidentas turi būti visiems lygus ir teisingas. Teoriškai jis turėtų būti nepartinis Konstitucijos garantas, toks arbitras tarp partijų. Konstitucijoje tiesiogiai nesakoma, kad jis negali dalyvauti kaip žaidėjas partinėje politikoje, ir ryškaus atsakymo šiuo klausimu Konstitucijoje nėra. Aišku, niekas negalėtų įrodyti, kad šito prezidentas daryti negali – greičiausiai gali, tai skonio reikalas. Prezidentas gali rinktis, ar nori būti virš partinių rietenų, ar nori jose dalyvauti, ir jis pasirinko dalyvauti“, – pastebėjo MRU docentas.

Abejoja, ar G. Landsbergiui sulaukus kvietimo į jį vertėtų atsiliepti

Politikos apžvalgininkas pabrėžė, kad partijų lyderiai, kurie kviečiami susitikti, atrenkami selektyviai, o susitikimai pradėti nuo opozicinių partijų.

„Prezidentas nori parodyti, kad „aš galiu taip daryti“, ir jis tai daro. Jei Prezidentūra pakviestų ir Gabrielių Landsbergį, tada iškart kiltų klausimas, į kokią padėtį jis statomas ir ar jam apsimoka eiti. Mes žinome ir iš eurokomisaro istorijos, kad prezidentas nei slepia savo priešiškumą konservatorių lyderiui, nei bando tai pagrįsti. Jis tiesiog nekenčia jo kaip Ritos Miliūtės, Vytauto Bruverio ir Rimvydo Valatkos. Atitinkamai – jei būtų kvietimas, Gabrieliui Landsbergiui kiltų galvosūkis, ar jis kviečiamas rimtai tartis, ar eilinį sykį gauti patyčių ir įžeidinėjimų porciją“, – dėstė jis.

Jei Gabrielius Landsbergis atsisakytų susitikti, tai Prezidentūra interpretuotų kaip konservatorių aroganciją ar dar kažką panašaus.

„Jei Gabrielius Landsbergis atsisakytų susitikti, tai Prezidentūra interpretuotų kaip konservatorių aroganciją ar dar kažką panašaus. Kai santykiai su TS-LKD yra sugadinti nepataisomai, tai bet koks bendravimas su kitomis partijomis atrodo kaip parama. Dažna interpretacija, kad konfliktas tarp TS-LKD ir prezidento yra asmeninio pobūdžio – reikėtų atsisakyti ambicijų, būti visiems maloniems, ir to konflikto nebūtų. Populiari interpretacija, tačiau ji nėra teisinga. Mano nuomone, šis konfliktas buvo užprogramuotas elementarių vertybinių nesutarimų“, – sakė V. Valentinavičius.

„Sutarimas užsienio politikos ir gynybos klausimais yra tarp visų, išskyrus tokius nuplaukusius veikėjus kaip Remigijus Žemaitaitis ir Eduardas Vaitkus, o žmogaus teisių klausimu nuomonės radikaliai skiriasi. Ingrida Šimonytė pasakė, kad jai kyla didžiausias apmaudas dėl nepatvirtintos civilinės sąjungos, tačiau mes žinome, kad prezidentui tai yra didžiausias džiaugsmas“, – apibendrino MRU docentas.

R. Urbonaitė: prezidentas kišasi į rinkimus ne „superintensyviai“

MRU dėstytoja, politologė RIMA URBONAITĖ didelio prezidento kišimosi į rinkimus sako nepastebinti.

„Sakyčiau, kad prezidentas kišasi tikrai ne superintensyviai, kaip kažkas gali galvoti. Žinoma, kad jis turi savo nuomonę, turi savo poziciją, kokia valdančioji dauguma jam būtų parankesnė, bet sakyti, kad jis čia pradeda sakyti, už ką balsuoti, už ką nebalsuoti – taip nėra“, – LRT televizijai trečiadienį sakė ji.

Politologė prisiminė ir prezidentės Dalios Grybauskaitės elgesį prieš Seimo rinkimus. „Beje, buvusi prezidentė labai aiškiai prieš rinkimus savo preferencijas išsakydavo, ir galbūt net aiškiau nei dabar Nausėda. Nors aišku, kad jis nori į tą kairę besisukančios valdančiosios koalicijos. Taip pat mes neturime abejonių ir dėl jo bičiulystės, gero žvilgsnio į socialdemokratų partiją“, – teigė ji.

Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad Seimo rinkimų pirmasis turas vyks sekmadienį, spalio 13 dieną. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, juose dėl 141 Seimo nario kėdės varžysis 1740 kandidatų. Daugiamandatėse apygardose rungsis 15 kandidatų sąrašų, o vienmandatėse kovos 700 politikų.

Projektas „Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 32 tūkst. eurų.

Susiję:

Vakaris Vingilis

3 min

Partija ar politiko asmenybė traukia rinkėją? Politologai tikina – asmeninės savybės svarbios, tačiau tai labai kompleksiška

Vakaris Vingilis

5 min

Įdomiausi politikų pažadai rinkėjams: nuo butų Lazdynuose iki nemokamos elektros

Bernardinai.lt

< 1 min

Narystę Komunistų partijoje deklaravo 84 kandidatai į Seimą

Jūratė Skėrytė

2 min

Teismas panaikino VRK sprendimą dėl K. Biliaus pašalinimo iš Seimo rinkimų