Gestų kalba viešajame sektoriuje – ką svarbu žinoti?

2024 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“. Nuo to laiko viešosios įstaigos, tokios kaip SODRA ar VMI, tam tikrą informaciją teikia prieinamu būdu, tarp kurių – ir gestų kalba. Tai reiškia, kad žmonės su klausos negalia ar jų atstovai gali kreiptis į valstybines institucijas ar savivaldybių įstaigas dėl viešosios informacijos gestų kalba. Prieinama ir suprantama informacija gali daryti įtaką žmogaus savarankiškumui bei būti lemtinga sudedamoji dalis svarbių sprendimų priėmime.

Gauti informaciją prieinamu būdu galima pateikus prašymą (paštu, elektroninių ryšių priemonėmis) įstaigai. Tą gali padaryti tiek asmuo, turintis negalią, tiek jo vienas iš tėvų, pilnamečių vaikų, ar globėjas, sutuoktinis, aprūpintojas, asmens įgaliotas kitas asmuo arba asmeniui atstovaujantis jo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės mero nustatyta tvarka paskirtas socialinis darbuotojas, socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinis darbuotojas.

Informacijos prieinamumui Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio, tą rodo ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centro duomenys. 2025 m. jo paslaugomis naudojosi jau 518 juridinių asmenų, kai 2024 m. – 302 juridiniai asmenys. Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį – 174 juridiniai asmenys. Pernai taip pat parengti 343 vaizdo vertimai 157 įstaigoms.

Skirtumas tarp informacijos pateikimo raštu ar subtitrais ir jos vertimo į lietuvių gestų kalbą

Kartais manoma, kad žmonėms su klausos negalia rašytiniu formatu pateikta informacija yra pakankamas pritaikymas, tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp informacijos pateikimo raštu ar subtitrais ir jos vertimo į lietuvių gestų kalbą, kuri yra savarankiška kalba, turinti savo gramatiką, struktūrą ir raiškos būdus. Jos gramatinė sandara skiriasi nuo lietuvių kalbos: nėra lietuvių kalbai būdingos linksnių sistemos, skiriasi ir žodžių gramatinės formos bei jų perteikimo būdai. Daliai kurčiųjų lietuvių gestų kalba yra gimtoji ir geriausiai suprantama kalba.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTA) direktorė Eglė Čaplikienė pabrėžia, kad  raštu pateikta informacija ar subtitrai ir vertimas į lietuvių gestų kalbą nėra tapatūs informacijos pateikimo būdai.

„Daliai žmonių, turinčių klausos negalią, lietuvių gestų kalba yra gimtoji ir geriausiai suprantama kalba. Kai kuriems žmonėms tai yra pirmoji kalba nuo ankstyvos vaikystės – gestų kalba jie mokosi bendrauti su šeimos nariais ir pažinti aplinką. Tad vien raštu ar subtitrais pateikta informacija ne visada yra vienodai suprantama visiems. Pavyzdžiui, nors moku anglų kalbą, jei tenka skaityti sudėtingą tekstą ar specifinį turinį, visada mieliau renkuosi skaityti savo gimtąja kalba, ja pateiktą informaciją tiesiog suprantu geriau. Taigi, taip gali jaustis ir žmonės su klausos negalia, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. Kita vertus, žmonėms, kurių klausa pablogėjo vėlesniame gyvenimo etape, dažnai labiau priimtina informaciją gauti rašytiniu formatu, kadangi gestų kalba nėra gimtoji. Taigi, tiek gestų kalba, tiek subtitrai yra svarbūs informacijos perteikimo būdai, tačiau netapatūs ir negali vienas kito pilnavertiškai pakeisti“, – sako E. Čaplikienė.

Pasak jos, apie informacijos prieinamumą visuomet svarbu pagalvoti iš anksto ir planuoti veiksmus. Pavyzdžiui, organizuojant renginius, labai svarbu lietuvių gestų kalbos vertėjams iš anksto pateikti programą, scenarijų, skaidres ar kitą aktualią medžiagą, kad jie turėtų laiko pasiruošti. Kuo anksčiau, tuo geriau.

Taip pat skaitykite:

G. Nausėdai Kyjive įteiktas Ukrainos ordinas: apdovanojimas priklauso visiems Lietuvos žmonėms

Lietuvos vadovai pasveikino Ukrainą 35-ųjų nepriklausomybės metinių proga: remsime iki pergalės

Sostinėje surengtos eitynės prieš rasizmą ir neapykantą migrantams

K. Mišinienė apie seksualinio smurto aukas: „Teko girdėti suaugusiųjų kaltinimus prabilusiam vaikui, esą dabar jiems gėda prieš kaimynus“

Šalies vadovai sveikina Estiją Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

„Blue / Yellow“ akcijoje „Dronatonas“ siekiama surinkti 1 mln. eurų, penktadalis bus skiriama Lietuvai

Iš tarptautinės pagalbos misijos Pietų Prancūzijoje sugrįžo Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl V. Palčinskaitės mirties

E. Čaplikienė primena, kad rengiant renginį ar kitą informaciją, skirtą asmenims su klausos negalia, reikėtų vadovautis rekomendacijomis dėl informacijos teikimo asmeniui su klausos negalia renginiuose ir jam teikiamoje informacijoje. Rekomendacijas rasite čia.

Kai nuo suprastos informacijos priklauso svarbūs sprendimai

Gestų kalbos būtinybę kurčiųjų bendruomenei pabrėžia ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė.

„Gestų kalbos vertimas ypač svarbus situacijose, kai nuo informacijos priklauso žmogaus teisės, saugumas ar galimybė priimti svarbius sprendimus. Tai gydytojo konsultacijos, bendravimas su policija, teismu, socialinių ir viešųjų paslaugų teikimas, civilinės saugos pranešimai, rinkimų informacija ar kiti visuomenei reikšmingi pranešimai“, – sako R. Leonavičienė.

Iššūkių kyla ir kasdienybėje – siekiant suprasti valstybės institucijų informaciją, naudotis paslaugomis, dalyvauti kultūriniame gyvenime ar gauti naujienas. Pasak R. Leonavičienės, gestų kalbos vertimas nėra papildoma paslauga, o būtina sąlyga visaverčiam kurčiųjų bendruomenės dalyvavimui visuomenėje.

Keičiasi vertimo paslaugos, tačiau vertėjų vis dar trūksta

2025 metais suteikta apie 70 tūkst. lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų, vis daugiau jų teikiama nuotoliniu būdu per programėlę „LGK vertimai“. Lietuvių gestų kalbos vertimo centro duomenimis, šiuo metu centre dirba apie 115 lietuvių gestų kalbos vertėjų, bet jų trūkumas išlieka vienu didžiausių iššūkių užtikrinant paslaugų prieinamumą.

ANTA direktorė E. Čaplikienė primena apie gestų kalbos vertėjų profesijos svarbą ir poreikį: „Gestų kalbos vertėjų poreikis auga, todėl būtina paskatinti ir jaunus žmones atrasti lietuvių gestų kalbos vertėjo profesiją bei aktyviau rinktis šias studijas.“ Informacinį vaizdo įrašą apie gestų kalbos vertėjo profesiją galite rasti čia.

„Gestų kalbos vertėjas nėra tik žmogus, kuris perteikia informaciją iš vienos kalbos į kitą. Jis dirba labai skirtingose situacijose – gydymo įstaigose, teismuose, švietimo įstaigose, viešajame sektoriuje, versle. Kiekviena iš jų reikalauja ne tik puikių kalbinių gebėjimų, bet ir specifinių profesinių žinių, atsakomybės bei gebėjimo greitai orientuotis sudėtingose situacijose“, – pabrėžia R. Leonavičienė.

Nuotoliniai sprendimai leidžia pasiekti žmones visoje Lietuvoje. Vis dėlto, pasak R. Leonavičienės, ilgalaikėje perspektyvoje būtina investuoti į naujų specialistų rengimą ir profesinį augimą.

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė atkreipia dėmesį, kad vertėjų trūkumas ypač aktualus švietimo sistemoje. Centras neturi galimybių nuolat skirti vertėjų bendrojo ugdymo mokykloms, todėl būtinas sisteminis sprendimas, užtikrinantis kurtiesiems vaikams gestų kalbos prieinamumą ugdymo procese.

„Lietuvoje kitas svarbus žingsnis – siekti, kad svarbiausia viešoji informacija lietuvių gestų kalba būtų rengiama iš anksto ir taptų įprasta komunikacijos praktika. Kuo anksčiau apie prieinamumą pradedama galvoti, tuo daugiau žmonių gali visaverčiai naudotis informacija ir viešosiomis paslaugomis“, – pabrėžia R. Leonavičienė.

Prieinamumas nėra tik technologinis ar teisinis klausimas. Tai yra pagarbos žmogui, lygių galimybių ir įtraukios visuomenės klausimas. Sužinoti daugiau apie vieš. informacijos teikimą pasirinktu prieinamu būdu, įskaitant ir lietuvių gestų kalba, galite ANTA svetainėje – Kaip gauti informaciją prieinamu būdu?